Laukėmės mergytės ir laužėm galva. Draugai net lietuviškų vardų žodyną atsiuntė.
Kad norėjom lietuviško, tai faktas. Bet, žinoma, ir tokio, kad amerikonai liežuvio nenusilaužtų ir kad lietuviškų raidžių nebūtų, arba būtų tik kokia viena. Įdomiausia, kad man asmeniškai patiko visi vardai, kurie baigiasi 'ė'. Taigi, nelabai tinka. Galiausiai, kai vieni kaimynai pasiūlė varda 'susikurti' patiems (sujungti mano ir mano mamos vardus Asta ir Elena = Aslana), tai visai pyktis sukilo. Sakom, specialiai parinksim tokį, kad nežinotų, iš kurio galo skaityt (pvz. Žydrūnė). Bet po to apsiraminom ir pasilikom du variantus: Laima ir Vaiva (tiesa, tie patys kaimynai griežtai rekomendavo Laima nevadint, kad neskambėtų, kaip vaisius lime'as


Va tokia mūsų istorija.