Neturime mes teisės rinktis gyvenimas ar mirtis. Tikrai neturime. Žmonėms gal lengviau gyventi galvojant, kad gali rinktis. Nelaikau savižudžių drąsiais žmonėmis, nes jie neišdrįso gyventi toliau. Yra begalė iš pažiūros beviltiškų situacijų, kai atrodo, kad kilpa ant kaklo vienintelė išeitis, bet žmonės pasilieka ir gyvena. Gyvenimo instinktas yra be galo stiprus. Ar pagalvojot, kodėl skandintis nusprendę žmonės kabinasi akmenį ant kaklo? Gerbiu žmones, kurie nusprendžia nepasitraukti, o pasilikti - tai yra drąsa. Nekalbu aš apie artimųjų jausmus, mes žmonės esame egoistai ir jei jau nusprendi padėti tašką, mažiausiai galvoji kas bus su artimaisiais. Nors mes ir neturime TEISĖS rinktis gyventi ar mirti, bet ateitis nebūna nuspręsta ir galutinė. Tai priklauso nuo mūsų. O dezertyruoti yra lengviausia. Ir nereikia kalbėti, kad reikia daug drąsos ir jėgų išgerti buteliuką vaistų, persirėžti venas ar nušokti nuo tilto. Čia kalbėjau apie suaugusias ir subrendusias asmenybes, ne apie vaikus, nes vaikai mato viską kitaip ir dar daug ką supranta ne taip, kaip turėtų.
Azalija, mes neturime tokios TEISĖS. Nesu fanatikė katalikė, bet kaip mes nesirenkam gymimo, taip neturim teisės pasirinkti mirties. Tai mano asmeninė nuomonė. Tikrai negimiau vakar, ir kaip žmogus suprantu ir žinau ką reiškia tie "nebegaliu daugiau". Taip būna kiekvieno žmogaus gyvenime, ne robotai esame. Bet nemanau, kad šešios pėdos po žeme yra išeitis.
QUOTE(Pampuškiukas @ 2005 10 19, 11:44)
Azalija, mes neturime tokios TEISĖS. Nesu fanatikė katalikė, bet kaip mes nesirenkam gymimo, taip neturim teisės pasirinkti mirties. Tai mano asmeninė nuomonė. Tikrai negimiau vakar, ir kaip žmogus suprantu ir žinau ką reiškia tie "nebegaliu daugiau". Taip būna kiekvieno žmogaus gyvenime, ne robotai esame. Bet nemanau, kad šešios pėdos po žeme yra išeitis.
Kai žmogus prieina ribą ir sako "Nebegaliu daugiau, nebeištversiu" ir ištveria, vadinasi, meluoja. Tie, kurie nebeištveria, deja, jau nebegali papasakoti, kad būna tokių situacijų, kai ištverti tikrai neįmanoma... O tvirtinti, kad nušokti nuo tilto ar į vandenį nereikia drąsos, gali tik tas, kuris niekada nebandė to padaryti. Ir kuriam niekada neužtektų drąsos to padaryti. Numirti reikia daugiau drąsos nei gyventi.
Ką tu, nuodėme, žinai, bandžiau aš šokti ar ne?
QUOTE(Pampuškiukas @ 2005 10 20, 08:00)
Ką tu, nuodėme, žinai, bandžiau aš šokti ar ne?
Loginis mąstymas suveikė - jei rašai, tai greičiausiai esi gyva. Jei esi gyva - vadinasi, arba niekada nenorėjai, arba tiesiog pritūko drąsos numirti. Kaip ir sakiau, kurie išdrįso ir pabandė - tie nebepapasakos. O gaila...
ir man buvo uzeje, bet gerai viskas baigei. Kai dabar pagalvoji, tai tikra kvaile buvau ir juokas ima
Na mano nuomone, tai kiekvienas žmogus daro kaip nori, vieni sako rinktis tokio sprendimo negali, bet juk jie irgi nesirinko gimti ir neprasė tėvų to, todėl jeigu jau jų neprašė, tai kodėl jie turi prašyti kažko kas jiems atrodo teisinga. Tuo labiau, kad manau žudosi žmonės kurie ištikrųjų depresijoj, o ne tarkim tie kurie sugalvoja ai va šiandien atsibodo gyventi ir eisiu pasikarsiu, juk būna atsitinka netenka viso turto, patenka šeima į kokią avariją arba miršta tavo vienintelis vaikas, kuris tarkim kokius 15 metų buvo su tavim, tų priežasčių gali būti įvairiausių, bet mes niekada nesuprasim to, nes nebuvom jų vietoje, mums atrodo baisu, o jiems tai vienintelė išeitis. O šiaip gyvenimas labai keistas dalykas, kartais aš ir pamąstau prasmės jame nėra, juk vistiek mirsim visi
Na, bet jeigu kas mano vaikui nutiktų tikriausiai atsidursiu tarp tų pasikorusių arba psichiatrinėj tikrai, net bijau pagalvoti, kad netekčiau vaiko




QUOTE(bite-rite @ 2007 10 04, 00:08)


QUOTE(Karusia @ 2007 10 04, 09:37)


Tikra tiesa, bet paskaičius kažkaip negera pasidarė
