Mes jau namie
Ryte, nors ir 4h. atsikėlus, jaučiausi puikiai, žvali ir laaabai gerai išsimiegojus. Lėkiau į žirgyną, Bumukas jau buvo paruoštas, tai liko tik minimalūs pašukavimai ir karčių supynimas. Pasikrovėm labai lengvai ir greitai, važiavom nors ir nelabai ramiai, bet priekabėlė dar sveika.

Pasibalnojau dar priekaboj, išsikrovėm lengvai, iškart jojau link aikštelės. Ėjo labai drąsiai visur, buvo tikrai stebėtinai ramus. Tokio jo nesitikėjau. Aplink mus buvo gal 3 žirgeliai, jautėsi Bumukas puikiai. Apsidairėm aplinkui, padarėm apšilimą ir aš jau turėjau startuoti antra. Įjojom idealiai, sustojimas buvo ne koks, bet sekundę pastovėt gaaal ir išėjo.

Padarėm pirmus 2 voltukus ir besisukant į trečiąjį, kaip ir buvo galima tikėtis, išlipom už ribų...

Na, ko norėt, Bumulis konkūrinis, pamatė kavaletę, reiškia reikia perlipt.

Bet po to išlipimo jis sustojo ir toks nesusipratęs atrodė, maždaug "taip nereikėjo?

". Didžiuojuosi juo begalo. Nors apšilimas nebuvo labai geras, buvo truputį neramu, kad bėgs nelygiu tempu, pradės tampytis, bet vos įjojom į aikštelę jis susikaupė, bėgo tiesiog tobulai, nekreipė jokio dėmesio į tai, kas vyksta aplinkui. Tooks nuoširdus, darbui atsidavęs žirgas.. Džiaugiuosi juo labai labai labai.

Kad ir kaip ten bebūtų, visai nenusivyliau, smagu, kad padarėm pradžią. Galėjo būti tikrai daug blogiau. O dabar, tiesiog esu patenkinta, gyvenu neapsakomomis emocijomis, esu sužavėta žirgu.

Nuotraukas iš varžybų parodysiu vakare.
O čia vakarykštės treniruotės nuotraukos.




AČIŪ AČIŪ AČIŪ ir dar 100x AČIŪ trenerei, už viską, už kantrybę, už palaikymą už tiesiog VISKĄ!
A dog may be man's best friend, but the horse wrote history...