Labas vakaras.
Nuotaikos nuo pat ryto buvo ne kokios, nes tas visas važiavimas į Anykščius buvo tik su ta mintim, kad dabar mes turėtumėm būt pakeliui į Vilnių su Furija priekabėlėje. Bet dabar atsigavau ir nusiteikiau tik tam, kad mes dabar daug treniruosimės, susijosim su kumele ir tada kitą sezoną jau, stengsimės parodyt, ką per tą laiką išmokom. Aišku, kitam sezonui jau ir antrą partnerę turėsiu, Fiestą.
Tai varžybos praėjo gana gerai, sakyčiau. Poniukų lenktynėse varžėsi 3 duetai, o konkūriuke 4. Na iš viso visas varžybas puošė 3 poniukai tik.
Nuo pat starto lenktynėse tiek Viltė su Ogiu, tiek Miglė su Ežiuku bėgo prieky, bet po to Gracija išsiveržė į priekį ir paliko už nugaros sau mūsiškius. Taigi Viltė liko 2, o Miglutė su Ežiuku paskutiniai.
Konkūriuke Viltei sekėsi tikrai puikiai iki paskutinės kliūties (ten, beje, pirmoji raitelė su Gracija taip pat padarė klaidą) kur turėjo 2 sustojimus ir po to iš to susijaudinimo matyt, pamiršo kirst finišą... Miglutė pusė maršruto sujojus padarė 3 sustojimus ir taipogi teko palikti aikštę. Bet kadangi duetai su poniais buvo apdovanoti visi, nieks neliko nuskriaustas, tai visai geros tos nuotaikos.
Duetas su Agatu viename konkūre liko 2, kur atsiliko tik 3 sek. nuo laimėtojo I. Grikienio.
O Taurėje su 4 baudos taškais užbaigė maršrutą ir į persirungimą nepateko, deja.
Bet viskas labai super!
Nuotraukas sukels Aurelija.
Na ir istorija, kaip išjodinėtoja 1.20 šoko.
Paskutinė poniukų ir Agato treniruotė prieš varžybas ir trenerio paliepimu ant Agato pirma sėdau aš. Aišku man visa tai buvo labai keista, nes ant jo sėdėjau antrą kartą (pirmas buvo ketvirtadienį
), bet nieko. Parisčiojom, ir gavau perlipt kartu paskui ponius per 30cm. Viskas ramu, toliau risčioju, vėl tą 30cm. Pasikėliau zovada, užėjau į truputį pakeltą statmeną, gal 60cm. ir gavau nurodymą dar kartą užeiti į tą pačią kliūtį. Kai atsisukau į ją ir pradėjau vesti ten arklį, pamačiau prieš akis pirmą kartą tokią kliūtį (daugiausiai esu šokus 1m, kas buvo 2012 vasarą). Kas beliko daryt, šokau.
Ir peršokau, ir nors išlipau truputį į priekį, bet kaip indėnas grįžau atgal į balną. Teko dar 3 kartus užeiti tą patį 1.20. Po to prašoko pats treneris su Agatu ir vėl buvau užkelta aš. Teko sujungti dvi kliūtis, kas man, kaip visai nešokančiai buvo gera užduotis.
Tas pats aukštis. Statmena ir lygiagretės. Kad ir kaip ten bebūtų, paskutinis šuolis per lygiagretes buvo tikrai geras. Net pačiai buvo keista, kaip taip susėdėjau. Nulipus dar ilgai neatsigavau ir viskas taip keista buvo. Bet nors ir man patiko, konkūro jot negalėčiau, matyt.
Bet kokiu atveju, Agatas superinis žirgas.
Tai tiek iš mūsų šeštadieninių nuotykių.
A dog may be man's best friend, but the horse wrote history...
