atsimint tai atsimenu, bet vat subujojo kitos, o šitos, kurios turėjo būt pagrindiniu akcentu- išnyko, tai aš ir nesiknaisiojau ( loveliai kabojo ant šuns aptvaro, gerokai aukščiau nei mano akys, tai kas ten biski biski stypso jau nelabai matėsi, o aš jau jas nurašiau kad jau joms amen, bujojo kitos svyrančios visokios, o dabar lobelijos jau neypač ten gražios, sakau- nukabinsiu, sutvarkysiu- ir še tau- lobis ten slepiasi, bet jau tooooks mini

Ir kas svarbiausia- trąšų gaudavo normaliai, saulė, šviesa, vanduo- garantuoti, ir še tau- per sezoną tik po kelis mini lapelius išleido, ir šakniukes nedidukes. Dabar sukišau į puresnę žemę, gal atsigaus be kaimynų. Nu nesu ideali sodininkė daržininkė ir gėlininkė, su padidinamuoju stiklu neieškau jei kas dingo, o pasirodo- reikia