Ar tikrinate vyro žinutes telefone, fcb, skype

Taip, gal sunku įsivaizduoti, bet netikrinti
Tikrinti turi tie tėvai, kurie nekuria santykių su vaikais..tada "nesimato", "nesigirdi", "nesijaučia". Čia kaip sakė žiurkė Čiučiundra iš seno animacinio filmuko "jei tėvai neprižiūri vaikų, jų vaikai skęsta balose"
Kai diena iš dienos su vaikais elgiesi kaip su asmenybe, paprastai tariant - kaip su žmonėmis, kai kuri santykius ir vaikai bet kurią akimirką, kas benutiktų, kaip besijaustų yra tikri, jog turi tėvus, kurie jį išklausys, kuriems jis įdomus, tuomet nereiks vaiko nei kontroliuoti, nei tikrinti Tu žinosi viską apie savo vaiką, jausi kiekvieną jo nuotaiką ir ryšiai bus šiltai artimi
Gali skaityt kiek nori tą dienoraštį, bet daug paprasčiau, kiekvieną dieną vaiką apkabinti ir domėtis jo gyvenimu. Ne prabėgom: ne kepant kotletus ar kišant skalbinius į skalbimo mašiną, o atiduodant visą save. Tegu ir 15 min. per dieną, bet kokybiškų, skirtų vien vaikui - tiesiog išklausymui Atitinkamai jei šeimoje ne vienas vaikas, tai kiekvienas turi būti ir individualiai išklausytas Be jokių pašalinių darbų, be moralų-kritikos ir t.t.

Sena gera tiesa, kurią vienu sakiniu įvardino T. Gordon: "kiekvienas tėvų bandymas įsakinėti, gąsdinti, moralizuoti, patarinėti, kritikuoti, kaltinti, įžeidinėti, gėdinti, guosti, tardyti ar tiesiog pašiepti vaiką iš esmės yra barjeras, trukdantis efektyviai su juo bendrauti"
Tas pats ir sutuoktiniais

Tada taip, aišku liuks Bet čia irgi yra savotiškas tikrinimas pojūčių, jausmų ir viso kito
Tai bet nesuprantu kodėl su vyru tai nedaroma Jei su vyru tai būtų daroma, tai tuomet nebūtų taip, kad telefonai tabu, skype tabu ir pan. Savaime viskuo dalintumeis, net nepastebėtumei Nebūtinai bendras skype aišku, bet ta prasme nebūtų tokios kategoriškos atskirties, kažkokių erdvių ir pan.

Na, kiekvienas žmogus turi turėt kur išskleist sparnus..turi teisę į erdvę ir laisvę, į kurią nesikėsinama. Per didelė meilė irgi gali uždusint negyvai Sunku aišku kartais nesikišt, nekontroliuot ir pan., ypač jei esi iš tų, kurie valdingesni, bet verta stengtis.
Jei gyveni su žmogum, kuris nori turėt "kažką savo" ir tą žmogų nuoširdžiai myli, tai gerbsi tą jo norą ir nebandysi perdaryti savaip: versti vienodai jaustis ir jausti. Kas vienam nereikšminga, gal kitam labai svarbu...

Galų gale gal tiesiog, kad yra kažkokios vertybės, kultūra ar etiketas, kurios tą tabu ir įtakoja. Ar jūs pvz. skaitytumėt draugės laiškus kompe? O atplėštumėt kolegei asmeniškai adresuotą laišką? Paskaitymėt šefo scype'ą? Manau, kad ne (nekalbu apie atvejus, jei prašoma ar susitarta iš anksto, jog bus nieko baisaus). Tai kodėl su vyru kitaip? Tik dėl to, kad kartu miegat ir kad susituokėt? Bet tai negali taip destruktyviai veikti, kad ir elementarios pagarbos vienas kitam.

Aciu, mergaites Kai kurios is Jusu - tikrai nuostabios - kategoriskos ir atkaklios! Vis tik, gal pasikartosiu, bet - nesu is tu, kurios paranojiskai tikrina ir kamantineja vyra: kur buvai, kas cia skambino, kas parase, kur eini, su kuo busi ir pan... Kaip ir minejau - juo pasitikiu ir zinau kad man istikimas, nes tikrai daug laiko praleidziame kartu, nes bendra veikla... O jo buvusioji gyvena dar ir kitame mieste... As takart atsiverciau zinutes del to, kad norejau paziureti ka ir kaip raso maniskiui jo ex. Ir neiskojau kitu merginu ar draugu laisku. Aisku - nezinojau ka rasiu jos tose keliose zinutese. Bet ir giliai savy netikejau kad rasiu saviskio flirto gyslele su ja ir zinoma - neradau, tad jauciausi tikrai labai labai slyksciai. Pasigailejau nenugalejusi moterisko smalsumo... karteliukas man likes ir iki siol... Maniskiui - taip pat. manau, kad ir laikelio turi siek tiek praeiti, bet dabar net nemalonu pasidaro pamacius jo fcb vien del to, kad pasmyrinejau. Bet mano brangiausio reakcija, manau, tikrai buvo per stipri. Taciau velgi - kiekvienas mes reaguojame skirtingai i kiekviena situacija. Taip, jis turi teise pykti, bet... cia buvo truputi per daug. Isvaziaves tures sugrizti, o pokalbis - vistiek neisvengiamas. Tik gal, praejus kazkiek laiko - lengviau issikalbama, nes jau buna atveses kraujas... Labiau vadovaujiesi protu, ne emocijomis sprendziant situacija. Mes pakalbejom apie tai. Jis dabar manimi nebepasitiki taip kaip anksciau, o as sakau, kad nesu verta tik tokio begalinio jo pykcio... nes zinau, kad miega tik su manim ir neiskojau kitos moters, o pavarciau jo ex paskutines zinutes... Tuo labiau, kad nesmirinejau jo anksciau ir tokio savo poelgio pakako, kad nebelisciau i zinutes ateity. Cia - kiekvienos poros reikalas. Mes nieko neslepdavom, neskaitydavom vienas kito zinuciu, jis kazkada mano telefonu tik buvo atsiliepes - ir viskas... Ir nebuvom isikalbeje apie tas krastutines ribas... taip, as zinojau kad jam tai nepatinka, bet kad sitaip nepatiks - nesitikejau , o man - atrodo nieko baisaus - jei nori - skaityk... pakausciau ka radai ir pan ir viskas... Jei vienam is partneriu tai nera priimtina - tai ir geriau netampyti liutuko uz usu, tuo labiau, kai esi tikra, kad savimi jis dalijasi tik su tavimi

Oi kokios diskusijos
Mano makaule yra skirtumas, kada zinai antros puses email ar bankines saskaitos priejimus, ne tam kad sekti/kontroliuoti , bet tiesiog kad buna tokios situacijos, kuomet reikia tenais ilysti

Kodėl negalioja? Ir kodėl jeigu jau kažkas bendrauja su sutituokusia moterimi ar apsivedusiu vyru - jau vos ne padugnė didžiausia? Vieniems pakanka gyvenime tik partnerio, ir niekas kitas nebesvarbu, kiti turi ir draugų, draugių, seserų, brolių, kurie nebūtinai nori būti išnarstyti po kaulelį "antrų pusių". Na, sakykim, bent jau jeigu aš kalbu su drauge, tai noriu su ja ir kalbėti, o ne pasakotis jos vyrui - arba draugė rašo kažką pakankamai asmeniško, kas tikrai ne mano vyro nosiai. Pavyzdžiui, persileidimo patirtį ar pan. Kaip jai jaustis, jeigu kažkoks ilganosis diedas skaitinėtų jos atvirus pasisakymus?

Ar jūs skaitote? Aš gi taip ir rašiau, kad kas yra tarp šeimos, tai tik tarp jų ir lieka, bet jei matau, kad kažkokia rašinėja mano vyrui, tai negi turiu užsimerkti? Aklai tikėti visais aplink ir ginkdie nepatikrinti? Po to nenorėčiau atodaryti temos: kol aš rašinėjau SM ir nieko nemačiau bei netikrinau, mano vyras susirado kažkokią meilužę

MB telefono sms netikrinu. Bet jei kazkas skambina, o mb nera salia, visuomet uzmetu aki kas. Skambuciai is darbo niekada nebuna bereikalo. Tarkim jis nueina valandzikei pasnausti, tai tenka zadinti. arba... sedi tulike ir skaito savo zurnaliukus

FB ten nieko svarbaus nera, tai nera reikalo ir nosies kisti.

Kiek suprantu, savo šeimai norite pagarbos ir privatumo, bet kitų privatumo negerbtumėte?

Kitas dalykas - negi taip naiviai tikite, kad būtent tikrinimais galima išlaikyti santykių kokybę ir atbaidyti nuo "ėjimo į šalį"?

Žinoma. Bet čia jau einama prie to, kad jei pora laisvai įeina į vienas kito tel., fb., skype, tai jau laiko ant pavadėlio... Nesamonė.

Man net keista, kad čia kai kurios vos ne paslaptis kažkokias rašinėjasi žinutėmis. Gal kad pati nemirkstu ten taip dažnai, intrigų kažkokių nerezgu, labiau mėgstu gyvą bendravimą ar bent jau telefoninį pokalbį. Man pvz, tie visi soc. tinklai tai nėra erdvė itin asmeniškiems pokalbiams ir tai nėra erdvė kažkam, ką norėčiau slėpti ar kur labai jau išreikščiau save, tai nėra ta vadinamoji sava erdvė.
Taigi, asmeninė erdvė tai nebūtinai tik gmailas, skype ir rankinukas . Asmeninė erdvė - tai tavo pomėgiai, tavo laikas be antros pusės, tavo pasisėdėjimas prie vyno su drauge galų gale nuėjimas pasportuoti ar tiesiog drybsojimas su knyga niekieno netrukdomai. O gmailu, prikištu sąskaitų ir reklamų, aš galiu dalintis, man negaila

O tai kažkokia gerbtų mane, kabinėdamasi prie mano vyro? Kad aš ją turėčiau gerbti? Kur jūs lenkiate?
Kodėl naiviai? Patikrinusi aš žinočiau kas ir ko. Gal tai tarkime kažkokia iš darbo ir kalba tik darbo reikalais, o gal protarpiais ir flirtuoja? Gali mylėti kaip nori savo antrą pusę, bet aklai tikėti užsimetus rožinius akinius? Kuris čia vyras bus toks jau vištukas, kad ateis taip tiesiai šviesiai ir sakys: brangioji, mane kadrina Nesakys vyras... Ir neaišku kaip ten gali sureaguoti. Gali patapti malonu jam toks pabendravimas su kažkuo. O kaip aš? Gal man nemalonu? Aš tiesiog norėčiau žinoti, tiesiog žinoti, kad galėčiau daryti atitinkamus sprendimus. Tai blogai, kad antroji pusė nori žinoti, o ne aklai akytėmis klapsėti ir manyti: koks gražus pasaulis
Papildyta:

Jei vyras nori kažką paimti iš mano rankinuko, jis prieš tai atsiklausia. Kai noriu ir reikia paimti tarkim smulkesnių ar stambesnių litų, reikia konkrečios kupiūros, iš jo piniginės, kuri kažkur padėta, visada atsiklausiu. Į kišenes apskritai nelendu, nors kartais irgi išskalbiu su viskuo FB, skype anas neturi, paštą pats paprašo kartais patikrinti, jei turiu tuokart laiko. Jokių paslapčių nėra, tiesa, jis mano neskaito, nes jam neįdomu ir dar nesupranta, apie ką rašau, kas tas FB tai jam iš viso tamsus ir neįdomus miškas. T.y. kažkaip natūraliai pas mus gavosi, kad internetas ne priešas ir ne vieta "santykių aiškinimuisi".

Bet jei gyvenčiau su kitu vyru, tai viskas priklausytų nuo tarpusavio santykių, kiek antra pusė yra atvira ir kiek linkusi meluoti, išsisukinėti, su tokio tipo vyrais sunku gyventi, nes nežinai kada kas atsitiks. Paprastai ir atsitinka, vieną gražią dieną. Tad ta prasme pateisinu tas moteris, kurios tikrina, kad ir kaip tai būtų negražu, nekultūringa, bet jos gyvena su tokio tipo vyrais, kuriais paprasčiausiai negali pasitikėti Todėl reikia atlaidžiau žiūrėti į tikrinimus.