Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip išgyventi išsiskyrimą

as suprantu, kad ji norejo pasakyt: vienodai, nes jau tiek iskenteta, isverkta - kad neber ko jausti, nebera asaru...esi pavirtes zombiu pats. puikiai isivaizduoju ta busea. moteris, kuriai dingo vaikas, iki siol neranda - mano pazistama - jokie "skausmeliai" neegzistuoja. kitos pazistamos vaikas (10m) nuskendo, liko dar dukra. tai ji sypsosi dazniau nei bet kuri kita. taip sakant, nebutinai ji stipri patapo, tiesiog issioperuotas visas jautrumas...
Atsakyti
QUOTE(given444 @ 2013 10 29, 18:01)
as suprantu, kad ji norejo pasakyt: vienodai, nes jau tiek iskenteta, isverkta - kad neber ko jausti, nebera asaru...esi pavirtes zombiu pats. puikiai isivaizduoju ta busea. moteris, kuriai dingo vaikas, iki siol neranda - mano pazistama - jokie "skausmeliai" neegzistuoja. kitos pazistamos vaikas (10m) nuskendo, liko dar dukra. tai ji sypsosi dazniau nei bet kuri kita. taip sakant, nebutinai ji stipri patapo, tiesiog issioperuotas visas jautrumas...

Siaubingai skamba man tokios busenos unsure.gif .
Atsakyti
Temos autorei: pries beveik 10m. kai dar buvau visai jauna, isimylejau vaikina. Jis iz mane gerokai vyresnis buvo, bet uztai jauciausi kaip uz muro sienos smile.gif nu ir susuko jis man galva konkreciai, kad net ir tai kas akivaizdu tapo nematoma. Kaip as juo tikejau, kaip jis man kabino makaronus, kol viena diena as jo netycia neuzmaciau meiliai besiglaudziant prie kitos. Stovejau ir ziurejau, zeme slydo is po koju. Jis mane pastebejo ir gestikuliuodamas jai uz nugaros man parode EIK sad.gif
Nu ir nuejau. Asaru upeliai, svajones sutryptos, gyvenimas baigtas. Savaite gulejau lovoj, spoksodama i lubas. Paskui man kazki kas trinktelejo, kad as del jo dziustu, o jis ko gero juokias man uz nugaros, kad jis tai tikrai del "musu meile" neisgyvena... Nu ir spjoviau as i ji, pikta pasidare ir tiek.
Po kazkiek laiko sutikau dabartini savo vyra, visai nesitikedama ir nebetikedama likimu. Ziurint atgal, net nupurto, kai prisimenu savo kamkyne del to vaikino. Juo labiau, praejus 4 metams po to ivykio, as ji netycia pamaciau klube, su kazkokia neaiskia kompanija, visa susivelusi, velniai zino ka apsirengusi, elgesi kaip tikras chamas, rusiskai keikesi ant padavejos. Stebejau as ji is sono, toki neatpazystamai pasikeitusi, o galbut jis yoks is tiesu ir buvo, ir galvoju sau: jo, buciau buvus su juo, tai sedeciau, kaip pelyte salia jo sedejo ir is gedos mire.
Tad, likimui esu dekinga uz susiklosciusi gyvenima, uz dabartine seima. Tikrai zinau, kad laimingesne buti negaleciau, vadinasi, gavosi, kaip turejo gautis, nors tada, desimtmetis atgal ir rodesi pasaulio pabaiga. Niekada nezinai kaip viskas susiklostys laikui begant. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Atropa belladonna @ 2013 10 29, 05:37)
Ir autorei siūlyčiau per daug į liūdesius nenugrimzdinėti, o pažiūrėti į viską kitu kampu. Pirmiausia nieko baisaus čia nenutiko, žmonės visame pasaulyje skiriasi ir pykstasi nuolat, tau va irgi nutiko lygiai tas pats, kas milijonams kasdien. Kita vertus, gerai, kad jūs tiesiog išsiskyrėt, be pykčio (jei gerai suprantu). Tai reiškia, šaltom galvom padėjot tašką. Kelių atgal nėra, tad nesugalvot grežiotis atgal ir galvot, kad gal susieisit. Pagalvok, kiek gražaus laiko praleidai su juo, gal kažko naujo išmokai, sužinojai, gal ir tokių dalykų, kaip konflikto sprendimas, priėjimas prie kito žmogaus ir tt.? Ačiū jam už tai dideliausias, ta patirtis tau labai pravers, kai sutiksi kitą žmogų


100% sutinku! drinks_cheers.gif
QUOTE(Deila* @ 2013 10 29, 09:26)
drinks_cheers.gif  Dar galėčiau pridurti, kad jų buvimas tam tikru mūsų gyvenimo etapu atnešė vienokios ar kitokios patirties, galbūt kažko išmokė.
O prarasti žmogų, kurį myli mano nuomone yra tolygu tragedijai. Bent man taip buvo. Taip, aš išgyvenau tragedija ir tuo laikotarpiu buvo labai skaudu. Ir tai visiškai normali būsena. Aišku, dabar jau viskas praeityje ir aš laiminga su kitu žmogumi, kuri labai myliu, tačiau tada man viskas atrodė kaip pasaulio pabaiga.
O iš cambala pasisakymų man išvis nepanašu, kad ji būtų "nudegusi".


manau, daugelis, ta ishgyveno.... as, pasimokiau ir ish to zmogaus ir ish tos situacijos...
QUOTE(Atropa belladonna @ 2013 10 29, 09:30)
Kaip suprantu suaugus esat moteris? Taip?  g.gif  Ar vis dar "jis pirmas pradėjo" lygiu varot?
Sakyčiau, verta tas kapines širdy suart ir užsodint dailiu sodu su gėlynu - neliks tiek pykčio ir noro "gaidžiais" svaidytis  ax.gif

drinks_cheers.gif thumbup.gif

QUOTE(Virsuneles @ 2013 10 29, 17:08)
Temos autorei: pries beveik 10m. kai dar buvau visai jauna, isimylejau vaikina. Jis iz mane gerokai vyresnis buvo, bet uztai jauciausi kaip uz muro sienos smile.gif nu ir susuko jis man galva konkreciai, kad net ir tai kas akivaizdu tapo nematoma. Kaip as juo tikejau, kaip jis man kabino makaronus, kol viena diena as jo netycia neuzmaciau meiliai besiglaudziant prie kitos. Stovejau ir ziurejau, zeme slydo is po koju. Jis mane pastebejo ir gestikuliuodamas jai uz nugaros man parode EIK sad.gif
Nu ir nuejau. Asaru upeliai, svajones sutryptos, gyvenimas baigtas. Savaite gulejau lovoj, spoksodama i lubas. Paskui man kazki kas trinktelejo, kad as del jo dziustu, o jis ko gero juokias man uz nugaros, kad jis tai tikrai del "musu meile" neisgyvena... Nu ir spjoviau as i ji, pikta pasidare ir tiek.
Po kazkiek laiko sutikau dabartini savo vyra, visai nesitikedama ir nebetikedama likimu. Ziurint atgal, net nupurto, kai prisimenu savo kamkyne del to vaikino. Juo labiau, praejus 4 metams po to ivykio, as ji netycia pamaciau klube, su kazkokia neaiskia kompanija, visa susivelusi, velniai zino ka apsirengusi, elgesi kaip tikras chamas, rusiskai keikesi ant padavejos. Stebejau as ji is sono, toki neatpazystamai pasikeitusi, o galbut jis yoks is tiesu ir buvo, ir galvoju sau: jo, buciau buvus su juo, tai sedeciau, kaip pelyte salia jo sedejo ir is gedos mire.
Tad, likimui esu dekinga uz susiklosciusi gyvenima, uz dabartine seima. Tikrai zinau, kad laimingesne buti negaleciau, vadinasi, gavosi, kaip turejo gautis, nors tada, desimtmetis atgal ir rodesi pasaulio pabaiga. Niekada nezinai kaip viskas susiklostys laikui begant.  4u.gif

nera padeties be isheities rolleyes.gif ir as tikiu, kad niekas gyvenime nevyksta be priezasties schmoll.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Rashkyte: 30 spalio 2013 - 05:13
QUOTE(cambala @ 2013 10 29, 16:49)
Kodel? Na mylejau kazkada toki( ne viena), del kurio ''lipau sienom''
po to, kai jis pasake, kad ''jis manes nebemyli... , arba taktiskiau, kad mes  nereikalingi vienas kitam...'' Ir kas tada toliau?... Paverkslenau, gal menesi, gal daugiau, paskui atsirado kitas vyras, kuris parode demesi, ir kuriam as ''verkslenau, koks anas buvo geras''... O tas kitas yra mano vyras, as ji myliu... wub.gif
Galiu pasakyti tik tiek, kad visada atrasi to ko ieskai, taip..., gyvvenime ne viskas taip klostosi kaio noiri, bet jei tau kazkas skirta - tai turi isgyventi 4u.gif .


Na man taip pasirodė, nes Jūs labai abejingai reaguojate į autorės išgyvenimą. Vieni verkšlena mėnesį, kiti metus negali atsigauti. Na gal aš klystu, bet man tikrai pasirodė, kad Jums tokie dalykai stipriai nekirto per jausmus. Maždaug "Ai nu buvo ir ką... Nu nesigavo su šitu atsirado kitas. Anokia čia tragedija..." blush2.gif
Taip, po kažkiek laiko gal ir jai atrodys tai juokinga ir kitas vyras atsiras, bet šia dieną jai skaudu. Šiuo metu jos galvoje bei jausmuose chaosas ir sumaištis. Verčiau padėkime ir patarkime kaip greičiau tą periodą išgyventi. 4u.gif
Atsakyti
as ir issiskyriau su savo vyru. Ofecialiai nebuvom susituoke, bet turiu nuo jo vaika. Pradziai buvo labai sunku, bet dabar dziaugiuosi kad viskas taip ivyko. ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Deila* @ 2013 10 30, 09:09)
Na man taip pasirodė, nes Jūs labai abejingai reaguojate į autorės išgyvenimą. Vieni verkšlena mėnesį, kiti metus negali atsigauti. Na gal aš klystu, bet man tikrai pasirodė, kad Jums tokie dalykai stipriai nekirto per jausmus. Maždaug "Ai nu buvo ir ką... Nu nesigavo su šitu atsirado kitas. Anokia čia tragedija..." blush2.gif
Taip, po kažkiek laiko gal ir jai atrodys tai juokinga ir kitas vyras atsiras, bet šia dieną jai skaudu. Šiuo metu jos galvoje bei jausmuose  chaosas ir sumaištis. Verčiau padėkime ir patarkime kaip greičiau tą periodą išgyventi.  4u.gif

O kuom as nepadedu, kad neverkiu kartu su autore, o bandau pasakyti, kad visom taip buvo?
Ka reiskia ''...tokie dalykai stipriai nekirto per jausmus''? Tuo metu tai kirto, buvo negera, verkiau, nieko nenorejau, bet tik laikas viska sustate i savo vietas. Turi praeiti, turi skaudeti, bet kad laikyti buvusius kazkokiose ''kapinese'' - tai tada jau tikrai blogai doh.gif .
Zmones visi skirtingi, viena gali guleti lovoj ir verkti dienu dienas, nors zino, kad niekas nepasikeis, kita - gyventi toliau, palepinti save, eiti, ieskoti nauju pazinciu(nebutinai vyriskos kompanijos), draugu, dziaugtis jaunyste ir tiketi.
Atsakyti
QUOTE(Atropa belladonna @ 2013 10 29, 12:37)
Oi tik nereikia įžeidinėjimų. Aš irgi nei vieno savo ex širdy nelaidojau, priimu kaip gyvenimo pamokas, padėkoju jiems mintyse už tą visą gėrį, kurį iš jų gavau, taip pat ir už nelabai gerus dalykus - nes juk tai, kas mūsų nesužlugdo, padaro mus stipresnius, ar ne?  mirksiukas.gif 



as tai tikriausiai "nedaaugau" iki tokio lygio. taip, as dekinga, nes mes tikrai turjom begale graziu akimirku, is jo gavau visom prasmem labai daug, bet as vis dar noriu, kad tie grazus dalykai testusi. nesikabinu ant kaklo ir nesedziu prie duru, bet dekoti dar irgi nenoriu schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(given444 @ 2013 10 29, 19:29)
tikrai taip. seniai visur rasoma: isgyventi, priimti ta gedejima, galu gale megautis, nes tai... praeis. skausmo etapa keicia pykcio arba kitokiu jausmu(tarkim atsalimo/abejingumo) etapas - tai rodo, kad jau einama toliau.
labai kvaila gydyti sielvarta bureliais, suniuku, o blogiausia - nauju zmogumi...nes nebutu net sazininga.
siaip is patrirties: kuo baisesnis atrode gedejimo laikas, tuo didesne nupstaba veliau apima: ir as SITAIP gedejau, o dabar SITAIP (radikaliai kitaip, visai lengvai ir abejingai) jauciuosi...! rolleyes.gif taigi, manau nereikia gniauzti jausmu, nereikia...labai retai gedejimas ir gedulo isgyvenimas perauga i rimta medicinine chemine depresija, kuomet hormonu skaicius keiciasi...

esu minejus kitose temose, kad yra keli mitai, kuriaisi visi aklai tiki, kuriuos proaguoja visokios pop-psichologijos.

tie mitai tai:
1. kuo greiciau pasinerk i veikla
2.isigyk gyvuneli
3. verkti negrazu
ir pats populiariausias...
4. ..laikas gydo zaizdas....
laikas nieko negydo, zmogus gydosi, arba - ne. todel yra zmoniu, kurie po 40m.tragedijos, reaguoja tarsi ji butu ivykusi vakar, o yra zmoniu, kurie teisingai isgyvena visus etapus, nors ir kiekvienas savo tempu...
Papildyta:
p.s. ir dar manau, kad visokie sportai ir grozio kaukes - tai tik tuomet kai norisi... o ne kai sporto metu norisi apsivemti, nes atejei per prievarta... jei norisi verkit miske ar po pagalve, gerai. nes jau uztenka mums to "pas mumis niekas neverkia, netgi moterys, nes visi mes stiprus" kulturos...

ir tas "sutiksiu geresni, tegul pasiunta" - ne visai sveika poza. tai ko zmogus kaltas, jei antrai pusei pasako: palieku, atleisk. tai dabar gyventi mele susiklijavus iki 90m? tik dziaukites nebegyvendami mele. tikrai, kaip atropa sakai, is daug ko galime pasidaryti pamokas. arba dovanas. arba tragedijas. viskas - nuo to pacio poziurio priklauso.

visiskai atsidaviau savo sielvartui ir emocijom - verkiu, dziaugiuosii, pykstu, ir vel verkiu, ir vel dziaugiuosi, zodziu emociju siubavimas visiskas, bet tikiu kad jeigu sulaikysiu jas nieko nebus, tikiuos kad jeigu isleisiu is saves viska palengves greiciau.
veiklos turiu ir taip apsciai, vos speju suktis, bet tokioj busenoj kaip tik norisi dingti isvis kur I viduri misko.
"sutiksiu geresni, tegul pasiunta" neguodzia visiskai, nes zinau kokia situacija yra su vyrais - simta metu ieskojau to "gero" ir jis mane paliko. o jis tikrai puikus vyras buvo. todel geresnio nesuktiksiu, bent jau greitai tai tikrai. nes tokiu yra nedaug, o laisvu - dar maziau.
Atsakyti
Nesutinku. Jei būčiau po skyrybų sėdėjus ir verkus, tai iš depresijos neišlipus būčiau.
Ir gyvūnėlis gerai, nes nesijauti venišas namie, ir veikla gerai, nes padeda užsimiršti, ir gamta - atgaiva sielai.
Atsakyti
[quote=Female,2013 10 31, 21:25]visiskai atsidaviau savo sielvartui ir emocijom - verkiu, dziaugiuosii, pykstu, ir vel verkiu, ir vel dziaugiuosi, zodziu emociju siubavimas visiskas, bet tikiu kad jeigu sulaikysiu jas nieko nebus, tikiuos kad jeigu isleisiu is saves viska palengves greiciau.
veiklos turiu ir taip apsciai, vos speju suktis, bet tokioj busenoj kaip tik norisi dingti isvis kur I viduri misko.
"sutiksiu geresni, tegul pasiunta" neguodzia visiskai, nes zinau kokia situacija yra su vyrais - simta metu ieskojau to "gero" ir jis mane paliko. o jis tikrai puikus vyras buvo. todel geresnio nesuktiksiu, bent jau greitai tai tikrai. nes tokiu yra nedaug, o laisvu - dar maziau.Na tokiu atveju tai apsivyniot geduliunga skraiste ir verkslent ''ex'u kapinaitese''. Uzuojauta topkiu atveju, nes nebegerbiat saves verysad.gif .
[/quote]
Na tokiu atveju tai apsivyniot geduliunga skraiste ir verkslent ''ex'u kapinaitese''. Uzuojauta tokiu atveju, nes nebegerbiat saves verysad.gif .
[/quote]
Nebera cia ka guosti, kaip zirniais i siena, siaubas doh.gif 4u.gif , ar moterislaites visiskai jokios vidines savigarbos nebeturit? Ar vyras paskutiunis sioje zemeje buvo? A?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cambala: 31 spalio 2013 - 23:06
[quote=cambala,2013 11 01, 01:01]
Na tokiu atveju tai apsivyniot geduliunga skraiste ir verkslent ''ex'u kapinaitese''. Uzuojauta tokiu atveju, nes nebegerbiat saves verysad.gif .
[/quote]
Nebera cia ka guosti, kaip zirniais i siena, siaubas doh.gif 4u.gif , ar moterislaites visiskai jokios vidines savigarbos nebeturit? Ar vyras paskutiunis sioje zemeje buvo? A?
[/quote]
jeigu nepagarba sau maisot su realizmu tai ka zinau...
galima sau pudrinti smegenis - sutiksiu geresni, grazesni, turtingesni ir bla bla bla - kam to reikia? kad prisileisiu muilo burbulu pilna kambari taps mano gyvenimas grazesnis? biggrin.gif
pati raset kad verkslenot menesi, o gal daugiau, taigi turiu dar daug laiko verkt sitoj savo temoj ir jeigu jums mano verkslenimai nepatinka tai neskaitykit ir nerasykit cia.
Papildyta:
QUOTE(Margarett @ 2013 11 01, 00:30)
Nesutinku. Jei būčiau po skyrybų sėdėjus ir verkus, tai iš depresijos neišlipus būčiau.
Ir gyvūnėlis gerai, nes nesijauti venišas namie, ir veikla gerai, nes padeda užsimiršti, ir gamta - atgaiva sielai.

papasakokit placiau, kaip ir ka daret ir per kiek laiko praejo? 4u.gif
Atsakyti