isgyventi issiskyrima padejo veikla. Daaaaaug veiklos. Kad nebutu ne minuteles apmastymams, analizems ir saves gailejimui. Kitaip buciau negyvai nusibliovus. Darbas, po darbo sporto klubas, viena diena vienokiu sokiu pamokos, kita diena kitokiu sokiu pamokos, po pamoku - galbut pasimatymas...nieko rimto, tiesiog pablevyzgojimas prasiblaskymui. priesingos lyties demesys, komplimentai padeda pasikelti nuotaika. Pamatai, kad dar liko vyru ant svieto, kad tas nebuvo paskutinis

Grizus namo jau tik i lova griuti noredavosi, nebuvo laiko asarojimui. Nakti beja budavo sunkiausia tuo metu, kai i galva visgi braudavosi mintys ivairiausios. Keistai palengvedavo pagalvojus, kad po keliu valandu vel bus diena ir vel bus veiklos. Net isivaizduodavau, kad kazkur Zemeje dabar vidurdienis, zmones pietauja, dirba, kazka veikia

. Kazkodel tokios mintys ramindavo

. Po menesio tokio lekimo pastebejau, kad asaroti jau ir nebesinori.
Nepritariu, kad reik ten kazkaip leisti sau liudeti, analizuoti ten kazka. Kas buvo - prazuvo. Rytoj - nauja diena. Gyvenimas per trumpas, kad leisti dienas raudant del vyro