aš neskiriu, ar fiziškai susinešiojau, nes man jausmelis būna po nerimų maždaug toks. nors šian visai ramiai aš čia laikausi. nesakyčiau, kad labai silpna, bet taip normaliai.
man keista, nes niekur man nebuvo šalta. iš kur čia tos nesąmonės?

ir išvis visi žino, kad aš karšta moteris - su ta pačia odinuke moku vaikščiot ir prie -30, ir gegužės pab.
nepamenu kada turėjau žieminius batus ar striukę/paltą. nu kepurę tai nešioju, pirštines, šaliką, kai šalta. nors su juodu šaliku aš ir vasarą kartais būnu. žo, pagalvojus, tai ar žiema, ar vasara, mano garderobas beveik vienodas.
nu kaip ne senatvė, jei seniau taip nebūdavo.
nu bet yra ir gerų dalykų. darbe atsikraustė įkyrus kaimynas, bandantis vIArslininką vaidint. amžinai lenda, kalbina, ko nors klausinėja. kolegės klausė, kodėl aš visada tokia pikta, bet vis tiek lenda!! o aš pikta, nes klausia tokių dalykų, kur mažų mažiausiai ne jo reikalas (kas liečia darbinius klausimus). be to, kai prieina, pažeidžia mano asmeninę erdvę - nu tikrai per arti. bet šiandien pakalbino, užbaubiau kaip vilkas, tai iškart nešė mieles.

buvau ką tik biškį paspringus, gal visai išsinešdins.

nes skiria tik 10cm storio siena, tai nors ir nematau, bet kartais jaučiu, kaip kvėpuoja ir leidžia savo rusiškas muzikas. esu net nuėjus užčiaupt kartą, kai per daug įsisismagino.

be to vis bandau įkalbėti kolegę užpulti tą padarą ir pasmaugti.

nes aną irgi panervuoja, bet nuo jos toliau, todėl kaip kvėpuoja nesijaučia.