Depresija

F-u, nu o gal ji tikrai neturi ka veikti, nu ka jai veikt, jei nera bendraamziu. Maniskiai dviese visa laika, ir tai buna nera ka veikt. O kai rekiu klaikiu balsu kad tvarkykites arba pamokas ruoskit jei ner ka veikt, atsiranda, ka veikt.

Bet as cia rimtai. Vaikas yra vaikas, vaiko mastymas kitoks... su zaislais vienam neidomu zaist. Gal nereik taip labai bijot to kompo, paprastom dienom ne valanda, o pvz 2 ar 2,5. Geru dalyku ten yra visai, galima visokiu graziu zaidimu rast, filmuku. Siais laikais vistiek kompas tampa vis didesne gyvenimo dalim... Maniskiai visais laikais daug gaudavo kompo, bet lyg nera kazkokie labai jau bukesni uz klasiokus, kurie gauna po valanda.

Tapyrai, pavydžiu dviejų katinų. Pati nesiryžtu. Užvakar manoji ilgai sėdėjo kalėjime. Piktoji dvasia, ne katinas ten kartais.

Panašu, kad rimtai biškį gaišau ne vien morališkai, bet ir fiziškai. Į senatvę ėmė kibt peršalimas, ko jei būdavo, tai labai trumpai ir lengvai. Žiūriu, kad visai be balso ir dar skauda, kai atsikėliau. Nugriebiau kažkokio purškalo, lyg apmalšina tą skausmą, bet nu ir šlykštynė. Kažkas pan, kaip dantų pastą valgyt. Feeeeeeeeeeee viau viau

Danielle, mes paprastom dienom šnekam apie kokias 6val kompo!
Ir tai nervai spėja pakrikt, nes dienoj ne 6 valandos.
Ir įdomiu dalykų jie ten nežiūri. Turi tokį Ala žaidimu puslapį, kur tipo jie ten persirenginėja filmų žvaigždėm tipo- nu iš esmės, ten kokia baisi ta dažyta "barbė" ir jie ten daro kažkokius Ala konkursus, pvz apsivilkti kaip Šnipas, tada jei laimi, gauni ten žvaigždę kažkokią- teisę į daugiau rūbų etc.
Ir galima ten chatint biškį, mačiau blokuoja keiksmažodžius ir tt
Tai man bukas kažkoks reikalas.
Bet kai aš tu žaidimų absoliučiai jokių nežaidžiu, man absoliučiai jie neįdomūs, tai gal todėl dar...

Atsikalbinėja, krūtumas nežmoniškas.
Pvz ryte dedasi kuprinę. Įdėjau aš jau vandens buteliu ką, užkandį.
Atėjus, pažiūrėjo, ir pati dedasi. Sakau- aš JAU įdėjau.
Sako- Nea, tu ne(įdėjai)
Sakau- įdėjau!
Vėl rekia, kad ne įdėjau
Tada jau man siutas ima ( nes TAIP visada ji)
Patikrina, randa buteliuką ar atitinkamai kas ten turėtų būt
Šiandien kol į mokyklą išsiruošė, tokiu atveju buvo 4.
Tiesa, šiandien B išeiginė, tai jis vedė ją mokyką
Kadangi rėkti atsibodo, kas rytą, kad paskubek, kad žaisti Dbr ne laikas (nes visą savaitgalį neturi kas veikia.. Ryte, kai tik į mokykla- KIEK veiklos atsiranda!!!!)
Tai aš jai buvau sakius, kad jei taip, gali ji ruoštis, kai susiruoš aš ją nuvesiu, bet daugiau neberekausiu.
Tai va šiandien žaidė, sukavosi ilgiausiai ir šiaip..
Tai išėjo į mokyklą veluodama
Pasakėm- o ji taip ramiai- na tai gerai.
Diedas manęs tiek nei nervious nei ką, kaip šita.
Tikrai į kapus varo..
Papildyta:
Avnž gavosi super
Mes jau Pasakėm, kad veluos, tai mokykloj ten kažkas buvo, kad vėlavo skambutis ir laiku nuėjo, gal porą minučių ir vėlavo, kol iki durų nuėjo...
Tai Dbr išvis gryš krūtesne nei krūta
Nupirkau bilietus į pantonimą.
Brangūs.
Labai norėjo, o aš irgi mėgstu su ją į tuos visokius vaidinimas nueit
Šiam. Penktadieniui.
Tai neisim.
Nors ir pinigų žiauriai gaila ir aišku pačios pantonimos. Fakto, kad negaliu vaiko su kontroliuot, kad elgtųsi gerai, kad būtų galima va už elgėsį gerą 'apdovanot' kažkuo tokiuo.
Aj. Nužliumbiau posmą...
Nevykusi aš kažkokia. Žiauriai nevykusi

Tu ne nevykusi, baik save graužt ir kaltint, nes užsigrauši iki rimtos ligos.
Čia yra vaikas, su savo įdomiu charakteriu ir temperamentu.
O tu nesi dresuotoja, tu esi mama. ir gera mama. ir tu nekalta, kad vaikas neklauso.
Nobelio premijos reikia tiems, kas išrastų būdą, kad vaikai klausytų.

Pantomimos, aišku, gaila. Bet auklėjimo kažkokios priemonės irgi reikalingos.
Bet gerai pagalvok, ar bus verta, ar supras, kodėl? Pradėjus iš jos kažką atimt, turėsi taip ir toliau daryt, ir labai griežtai, ar žinai?

Notmiauski, gaila man tavęs, nes pati visa tai perėjau beveik šimtu procentų.
Irgi baudėm, atiminėjom, skyrėm nuobaudas.

Guoskis tik tuo, kad dabar dar net ne pumpurėliai. Pumpurėliai ir žiedeliai bus vėliau.

Nepyk, kad skamba žiauriai.

Eik tik nesiožiavus į tą pantomimą, motin. Kas čia daros!

Ne į temą, aišku, nei suprantu apie tuos vaikus ką nei ką, bet menu, kaip mano, berods, 7m sūnėnas buvo pabėgęs iš namų, nes močia piktoji neleido su kompu žaist, o liepė skaityt knygą. Ir ne tai, kad vienas, pabėgo, bet dar ir kaimynų berniuką pasivadino. Rado po mažiau nei paros, bet "pabėgę" buvo tikrai toli, kaip tokie cypliai. Aišku, močia vos neišprotėjo sakė.

NOTMIAUSKI,
mislyju nuo ko pradėt
a] eik į tą teatrą, pritariu mergom. žinok ar taikai tokias nuobaudas ar ne, - tokiai kaip taviškei gilus gilus dzin - patikėk manim. NEPASIMOKYS. ne tas vaikas. o pinigų gaila, gaila kad ir nepamatysit gero renginio.

b] dėl šio ryto - nu bando ji tavo kantrybės ribas ir vsio. arba tiesiog - nu tokia jau yra, yra vaikų kuriems nepaaiškinsi ir viskas. taškas. smegeninėj užsiblokuoja jiems tėvų pastabos ir viskas. turiu pavyzdį namie . jau nesinervinu, nes tai nepadeda, o tik pačiai kenkia.

c] dėl to susiderinimo - nu taip, ji atseit nesupranta tavęs, nedaro kaip nori tu. nu ir ką - jeetau - ar maža šeimose tokio nesusikalbėjimo. o ji irgi asmenybė - ne šuniukas dresuojamas. nu ir ką dabar. ji tokia, tu kitokia. ji raudona, tu žalia - nu ir ką dabar - odos į išvirkščią pusę neišsiversit abi.

d] dar - jos toks amžius, kai iš ankstyvos vaikystės pereina į tą vėlyvąją - darosi atskiras elementas nuo tėvų. vis sunkiau bus įtikinti daryti pagal TAVE. tai ar verta verstis per galvą ir taškyti savo nervus ir gadint balso stygas.

e] tie žaidimai su rūbais.... ką man tai primena . nu ir nieko nematau baisaus. vis geriau nei kirviu kapot galvas. maniškės irgi kažką panašaus žaidžia - ir ką - vis kažko mokinasi, kad ir spalvas derint. va merga dažos gražiau už mane - gali į žurnalą dėt - ir viskas iš žaidimų, iš mėginimų. o šiaip tai problema kad nėr draugių aplink. o nėr mados po mokyklos nueit viena pas kitą? nes maniškės tai eidavo/eina, nes aplink irgi tų draugių nebuvo.

ir jo, pritariu Vestukei - bus dar žiedeliai kad jopštvairogės... . ir jei tu nesitvarkysi su savo nervais, nes ji tikėtina kitokia nebus, tai susiėsi iki kaulų. blem nu. nu nesiėsk ką

labai suprantu tave ir laikau už čiuprynos kad nenulįstum į liūną
Papildyta:

a]
b]

Vestuke žinau, kad čia tik pumpureliai.. Net ne tie dar, o tik jų uzuomazgos...
Tas ir neramina.. Kai jei pumpurelių stadijoje nebesuitvarkau, tai kas bus vėliau....
Šėlsme o kaip tas berniukas Dbr?

Nežiniuk- taip... Irgi viskas tiesa.
Bet bl juopštvajrogės kai ateis ar net ant paprastų medinių rogučiukų nemoku, tai ką tada?

Drauge sako, kad aš netinget turiu, turiu nustatyt ribas, turiu daryt viską, kas įmanoma, kad įstatymą ją į rėmus.,. Nes irgi apie juopštvajroges mini

Iš dalies taip, pas mane trūksta to consistency- nžn dbr kaip tas lietuviškai..
Saakau, Sakau, grasinu ir paskui nieko nepadarau.
Tai ji tą puikiai žino
O kad būčiau consistent reikia susiimt, netinget užsiimti..
O aš tingiu...
O drauge sako- ką reiškia tingiu??!!!!
Čia juk tavo vaikas!!!!

Aj... Hujova...

B sako, kad viskas čia normaliai, sako gi nedaužo nieko, nespjaudo

Kažkaip neįtikino

Notmiauski, as ir balsuoju, kad eiti i spektakli.

Kazkaip reiktu atsirinkti, kas svarbu, o kas ne ir nasinervuioti del antros kategorijos.
Pav., tegu dedasi pati buteliuka, tu net nedek. Neisides, netures, pasimokys.
Ir i mokykla tegu ruosiasi savo ritmu, jei tik toki tepripazista. Siandien nepavelavo, ryt paveluos, bus kazkaip sudrausminta, pajus pasekmes.

Nors as toj "pacioj klasej" kaip ir tu, tas pacias pamokas paraleliai mokausi, tai man sunku patarti is perspektyvos.

Ir baikit su tais pumpureliais ir ziedeliais. Aina sau.
Kartais pagalvoju, kad jus gal jau pamirsot musu dabartini perioda, todel taip sakot.
Na, guodziuos kaip sugebu.

Nu, tai nors tiek gerai.
Prisipažinsiu, buvo atvejis auginant vaiką, maždaug tokio pat amžiaus, kai aš buvau priėjus tokią neviltį, kad nežinojau, ko griebtis. Kartą sukroviau krepšį ir sakau vaikui "dabar aš tave išvešiu į vaikų namus". Aišku, buvo nepedagogiška, ir aš taip neketinau daryti, bet tą akimirką tik taip buvau sugalvojus.
Padėjo... pusvalandžiui.
Taip kad geriau bus, jei šarvuosies kantrybės šarvais.
Papildyta:

Notmiauskiok, yra vaikų, kurių niekaip į rėmus neįstatysi. nu nebent ss'ininkas būtum, ten jau su spygliuotom grandinėm dresuotum. nu kažkas yra ten pas juos smegenyse ir viskas, ar genetiškai ar bulba'tiškai - velnias žino. kažkas giminėj toks buvo. psichė man sakė, kad jie [psichai] turi tokį termina ghost - kažkas tokio, kad būna giminės linijoj asmenys, atsinešantys va tokius va fintus. arba tai vadinama tiesiog - sunkiu žmogumi.
nu nepergymdysi jos kitokios
ir kad suvaldyt tokį vaiką tai tikrai - reik jau tokių šaltų nervų būt, kokių mamos net neturi. va gal svetimas žmogus galėtų. arba baisių internatų baisios vienuolės, senoviškos tokios
aš tai kaip - tų taisyklių tai tik pora turiu namie, kurių dar plius minus laikosi pasiputodama. bet jei surašyčiau krūvą tų taisyklių, tai būtų kaip su Šėlsmės sūnėnu . kažkada bandžiau statyt į griežtus rėmus, tai tik blogiau buvo. visai užsisklendžia savy, daro vistiek pagal save, arba isterija. nu i nx man to reik?

Aš tai suprantu, kad nervina tas vaiko sėdėjimas prie kompo. Kažkiek leisti aišku reikia, toks gyvenimas, bet grafiko nustatymas yra gerai. Kaip ten psichologai šneka, kad tokiam amžiuj svarbu jog vaikas neįgytų priklausomybės. Ir šiaip svarbiau kad formuotųsi įgūdžiai ir smalsumas gyvam pasaulyje. Kompas neskatina fantazijos, mąstymo, ten specifika "įsiūlyti", jau "paduoti", o ne pačiam sugalvoti ar išspręsti, kas vaikui svarbu augant. Paskui jau ten vyresni žmonės patys atsirenka.

Ačiū mergos
Kažkaip.. Nebais ten lengviau, nes vistiek žinau, kad 'problema' yra, bet kažkaip... Bent jau prieš plauką paveliat, biškį svarglys apdžiūna....

Šiaip aišku, kad tingiu... Nebevaziuojam dvirkom, nes man šalta, o aš šalty išvis nieko negaliu.. Jei galėčiau iš namų kojos nekelčiau, kaip koks senas katinas...
Reiktų netinget šeštadienį puse dienos paskirt bendram tvarkymuisi
Nesižavėtų ta mintim iš pradžių, bet paskui priprastų ir nebezyztų
Bet iki kol priprastų, kur man tuos šarvus įsigyti? Nes nepakelsiu nerviškai...
Paskui kažką veikt, kas jai malonu butų, kad ir kokius darbelius daryt abiem..
Bet nu tingiu... Noriu gulėti, ilsėtis..
Bet apie tai gal reikėjo galvot prieš pastoja nt?
Dirbt prisiverciu?
Tai ir tai reiktų traktuoti, kaip darbą, kuris kažkada atsipirks?

Krč....