Jau rimtai su visais daiktais jis persikraustė po kelionės į ameriką dar kitą vasarą, tiesiog grįžo pas mane, o ne į savo kambarį...Aš čia apie kambarisu šneku todėl, kad mes pradžioj gyvenom bendrabutį...O po dviejų draugystės metų nusipirkom bendrą butą, o po trijų su puse draugystės metų susituokėm....Džiaugiuosi su juo pagyvenusi prieš tai, nes buvo oi kokių krizių, galvojom viskas, eisim skirtingais keliais, bet išbridom iš jų, dabar rečiau pykstamės, praėjom tą nerealių barnių etapą.... 
Bet nesusidurem su sunkumais.Tiesiog viena vakara pas mane,kita pas ji.Mano tevai juokaudavo,sakydavo,kaip cia jus vadinti...sugulovais ,nes vestuviu dar kolkas nematom,bet kartu jau susimete apatini trikotaza Na o veliau buvo suzadetuviu ziedas,ir galiausiai vestuves 
T.y. po atostogų, per kurias susitikom gyvai..
T.y. po atostogų, per kurias susitikom gyvai..
Tai todėl kad jis kitam pasaulio krašte gyvena, neišeitų kas savaitgalį į pasimatymus lakstyti 
) mudu ii vestuviu padraugauvom 7 metus is kuriu vienerius pragyvenom kartu.
) mudu ii vestuviu padraugauvom 7 metus is kuriu vienerius pragyvenom kartu. gyvenant kartu buitis parodo savo man, bent jau, daug dalyku pradzioj erzino, jei buciau tai po vestuviu pamacius, labai nusivylus buciau... 
Tik daiktai manąjam kambary buvo likę 
Nežinau kodėl, bet nuo pat pradžių jis man kėlė didelį pasitikėjimą ir tikrumo jausmą, jog tai mano žmogus Aš irgi pritariu, kad pagyventi kartu būtina, nes žmonės turi apsigludinti. O iš karto po vestuvių apsigyvenus kartu, gali būti didelis nusivylimas, iškilus nesutarimams dėl buities. 
) mudu ii vestuviu padraugauvom 7 metus is kuriu vienerius pragyvenom kartu. Tik daiktai manąjam kambary buvo likę Nežinau kodėl, bet nuo pat pradžių jis man kėlė didelį pasitikėjimą ir tikrumo jausmą, jog tai mano žmogus Aš irgi pritariu, kad pagyventi kartu būtina, nes žmonės turi apsigludinti. O iš karto po vestuvių apsigyvenus kartu, gali būti didelis nusivylimas, iškilus nesutarimams dėl buities. 
