Autistukai

Kiek prisimenu, kudikysteje mano sunus elgesi panasiai - buvo tylenis, beveik neguguodavo, nesidomejo zmonemis, daug verkdavo, ypatingai gerai atsimenu nuo pat mazens stebinusi viena dalyka - megdavo ilgai ziureti i viena taska stiklinemis akimis - akys budavo be jokios israiskos, be emociju. Man jis buvo tik mielas grazus kudikis, o manop sesuo visada labai stebejosi tuo bereiksmiu zvilgsniu, dar ir dabar skamba ausyse jos komentarai. Ir dar vienas akivaizdus dalykas, kuo vaikas skyresi nuo kitu - nesidomejo kitais vaikais. Paprastai net mazi, dar nevaikstantys vaikiukai iki 1 m jau domisi kitais vaikuciais, stebi, tiesia rankytes, bando uzmegzti kontakta snekindami ir t.t., o mano sunus budavo absoliuciai abejingas visiems vaikams ir niekad neatsakydavo i ju susidomejima. Pastarieji 2 pozymiai - tuscias zvilgsnis ir nesidomejimas kitais vaikais labiausiai kliuvo nuo mazens. Na, dar jis isskirtinai daug verkdavo.. Visi kiti dalykai man nekliuvo, nes nieko neismaniau apie vaiku vystymosi ypatumus, nezinojau kada ir ka jie turi pradeti daryti, o pediatres tais laikais budavo toli grazu ne tokios rupestingos kaip dabar - galima spresti vien is to, kokiu konvejeriu "pravarydavo" vaikus per kasmenesinius apsilankymus - vienu metu kabinete susigrusdavo 2-3 mamytes su kudikiais, ir tuos leliukus greitai pamatuodavo, pasverdavo, paklausdavo poros elementariu dalyku ir paleisdavo. Taip ir gavosi, kad mano sunus pas psichiatra pakliuvo tik 7m., su nuostaba gydytoja diagnozavo Aspergerio sindroma ir vis kraipe galva, kaip jis taip ilgai isbuvo nediagnozuotas. O man jau darzely aukletojos sakydavo, kad kazkas su tuo vaiku ne taip, vedziau ji pas psichologus, jie man pasake, kas "toks charakteris, isaugs" ir as ramiai tempiau iki mokyklos. O ten ir prasidejo... Zodziu, gerai, kad jau dabar rupinates, stebite, nes girdejau, kad pakankamai anksti diagnozavus, galima labai daug padeti vaikui. Jei dar negirdejot apie tokia knyga "Let me hear your voice", internete ji yra rusu kalba: cia Visos dar neperskaiciau, bet tai ka perskaiciau graudina iki asaru - isgyvenimai tokie pazistami, problemos tokios zinomos iki skausmo, kad net sunku skaityt... Net jei ta knyga bus ne visai apie jusu vaika, ji gali padeti susikaupti, rasti savyje jegu viska isgyventi ir svarbiausia veikti - padaryti viska kas imanoma, kad padet vaikui. O nuveikti galima tikrai daug. Ir svarbu ne vien specialistai - labai daug priklausys nuo jusu vidines jegos, mokejimo islikti ramia ir optimiste visose situacijose. Is tikruju tai viskas ne taip baisu kaip atrodo

nezinau kuo vardu, bet dekui tau( tegu bus, Linute), kad atrasei. Mano dukrytė irgi žiauriai žiauriai daug verkė ir dar dabar kraupiai nerami. tai vai aš irgalvoju, gal aš kiek ir perdedu, nes pati jaučiuosi pervargusir fiziškai sunku ir atsipalaiduoti nemoku (mamos neturiu, o niekam kitam palikti neįmanoma( mergaitė per daug nerami ir dar draskosi ir kandžiojasi, kiek sveikata leidžias)...... bet , kad neviskas vaikeliui gerai tai tikrai. Aš stengiuosi iš paskutinių, vežiojau ir pas logopedą ir masažus ir mankštą daryti, nežinau ar padeda ar ne, bet man pačiai geriau, kai kažką darau. O tie gydytojai, tai net nežinau, vos ne kas antras , tai beveik man ties smilkiniu pasukioja. Paskutiniu laiku , kai ėjau pas neurologą, tai namuose susirašiau, kas man atrodo negarai ir padaviau tą rašliavą, tai liepė iš kart gultis į ligoninę darytis tyrimus, tai va dekui jai.(o tai iki to laiko maniau nukvaišiu, kiek vedžiojau , pasižiūri, paklausia ką daro, pakalbina ir ...laukit dar labai maža sunku ką pasakyti). rudenį vešiu į genetikos centrą, dbar įtaria medžiagų apyk, sutrikimą.
Negaliu palyginti su tavo vaikeliu, nes ji į vieną tašką nežiūri užsisvajojus, greičiau atvikščiai, ji kaip tik nesugebą nieko stebėti ilgiau, akys gaug klajoja, ir dar tokių keistų judesių turi, su rankom ausis savo gniaužo, pakaušį pešioja, it taip skaužiai kartais daro.
p.s matau, kad dar turi vaikučiu, norejau paklausti, o kaip jie auga. Mano antrasis vaikelis , tai turėjo didelių bėdų, konkrečios ligos jam nerado.
Papildyta:
...o knygą perskaitysiu būtinai, kad ir rusiškai vos įkertu

Sveikutės, mamos,

eva-rita, o tu nenori su savo mažylę į VRC nuvažiuoti. Paguldys į stacionarą 3 savaitėms, ištirs, pasakys preliminarią diagnozę, o ir terpijos taikomos visą tą laiką. Per tą laiką ne tik, kad darys testus, bet ir pačią pamokins kaip dirbti namuose su mažyle. Labai vertinga patirtis.
Nes kaip aš prisimenu savo pradžią, daužiausi kaip paukštukas į visas duris, o visi mane kvailino, kad aš be reikalo problemų ieškau.
Dabar po metų darbo su mazgiu, matosi neblogi rezultatai. Tik nereikia rankų nuleisti. Jei vienur neatidaro, belstis kitur, kur atidarys.

Kad mano mažylis "kitoks", pradėjau pastebėti, kai jis buvo 5-6 mėn. amžiaus. Nefiksavo žvilgsnio, pro akis greit prasklesdavo, ne visada mielai priimdavo prisilietimus, pamylavimus. Dar vėliau neatsiliepdavo šaukiant vardu, įgūdžiai tai dingdavo, tai atsirasdavo - raida pulsavo. Vėliau pastebėjau kalbos suvokimo problemų. Didelių. Nešokinėjo, nestriksėjo, nemokėjo spaudyti. Viską rikiavo į eilutes, domėjosi skaičiais, reklamomis, etiketėmis, logotipais. Susidomėdavo greičiau daiktu, bet ne asmeniu.

Klausk, gal galėsim pagelbėti. Visoms pradžia sunki buvo.

O maniškis buvo super ramus-verkdavo tik tada kai valgyti norėjo,nuo 5 mėn pradėjo miegoti naktį ir NEI KARTELIO nepabusdamas išmiegodavo iki ryto,visai nesidomėdavo vaikais,turėjo tokį barškaliuką ,kurį isikišdavo į burną ir su juo prabūdavo visą dieną,jam kitų žaislų nereikėjo.Migdydavau aš jį taip-paguldydavau į lovą,uždarydavau duris ir išeidavau iš kambario ir jis užmigdavo,vėliau pastebėjau rankų purtymą,kratimą.7 mėn nuvežiau į Kauną,ten nustatė raidos sutrikimą.Jis VISAI negugavo.Matą man buvo lengva auginti iki 4metų,kol aš nežinojau kas jam yra,jokių ožių,kaprizų nerodė,kokį žaislą paduodavau toks ir gerai,jis neišdykaudavo,netriukšmaudavo buvo labai paklusnus.Tada aš nesuvokiau,kad vaikai elgiasi priešingai o mama man daug kartų sakė,bet aš netikėjau...

dekui visoms, d=iaugiuosi , kad parašiau čia. VRC-tai raidos centras?... vežiojau Kaune,ik per paskutinius mėn, atostogavo. Net nežinauar buvo čia nauda. masažus vežiojau čia irgi, bet dukrytė tiek žviegia, kad naudos nelabai kokios ir buvo, vežiojau privačiai, tai buvo geriau. Bet fizinis vystymąsis jai irgi atsilieka. Logopedė buvo tokia jaunutė, tai priėmė kelis kartus ir daugiau nematė reikalo. O psichologė, pafilmavo, pasižiūrėjo... nu ir blyn, nusprendė, kad mama pavargus, depresuojanti:))) ir patarė atvažiuoti rudenį. Paskaičiau POU mamytei kaip pradžioje buvo, tai aš dabar identiškoj situacijoj. Nenuleisi ir aš rankų, tegul pasko , kad vaikas sveikas, arba tiesiai pasko, kad mamai gydytis reikia:)))o dabar tik, gal nieko, reikia palaukti, nepanikuoti.
Man, tai kiek kitaip nei Atėnei, čia mano trečias vaikutis, aš matau ir jaučiu, kad mano vaikas mažai man žiūri į akis, juk net maitinant krūtimi jau naujagimiai pradeda įdėmiai žiūrėti, tą žiūrėjimą sūnaus dar ir dabar atsimenu, vos ne po 13metų,,,, ir tas stebėjimas, domėjimasis-kažkos trumpas paviršutiniškas. Nu ir pasipasakosiu viską ...dar žaislai, kaip ir žaidžia ir domisi, bet išsirenka praktiškai žaisluose vien tik etiketes (na tokias juosteles, kur šonuose )ir dar raktai patys kiečiausi draugai. Ir nespaudžia vienu pirštuku nieko, nei knopkučių , nei mygtukų, tik daužo. Dar keli dalykai-tai maža galva, nors sako , kad į rėmus telpa, bet tie 3proc. paskutinė riba, o jos ūgis aukščiausioj procentilės skalėj. burnytė-praktiškai kažkiek pražiota visada. Plaukai( galit juoktis, kad išsigalvoju),kažkur per toli auga, ir dabar tikrai juokingai pasirodys-kai šlapi , tai priekyje ruoželis tamsesnis, paskui šviesesnis, ir prie kaklo vėl tamsesnis. Paskui prakaitavimas, naktį praktiškai miega neužklota, prakaituoja nenormaliai daug.
Nu va tiek . Tikrai man pačiai sunku, laukiu ir laukiu, kada gi aš čia protingesnė pasidarysiu , bet kad niekaip neišsikapstau. Ir tas tikėjimas begalinis, gal viskas praeis, gal tikrai išsigalvoju per daug.

maniskis kai tik pradejo dometis aplinka, pirmiausiai ji patraukdavo besisukantys zaislai ir lempos. vaikais kitais irgi visai nesidomejo, ir apskritai - daiktais labiau nei zmonemis. ir zvilgsnis kazkoks lyg ziuretu kiaurai (kudikiai paprastai 'ryte ryja' savo zvilgsniu kita zmogu) ir nesidalina/o savo emocijomis, (beveik) neiesko atsako i savo emocijas. taciau guguot pradejo laiku, kalbet irgi, netgi iskart sugebedavo atkartot sudetingiausius zodzius. taciau, klausimus sunkiai sugeba atsakyti, taryt nesuprastu, kad kai klausia - reikia atsakyt, ir pats neklausineja (beveik). kartais toks jausmas, kad negirdi apskritai, bet gana retai. dar panasu, kad nesuvokia vardu esmes, isskyrus paciu artimiausiu. iki siol ji traukia viskas kas sukasi, aciu dievui, labai domisi knygutemis, megsta klausyti kai skaitai. nepastebejau, kad butu apsestas raidziu ar skaiciu, bet raidziu daugeli pazista (jam 3).
mes neturim oficialios diagnozes, neskubam del to, kad turim dar ir kitu sveikatos rimtesniu problemu . bet, stebiu savo vaika per 'padidinamaji stikla' del jo visu problemu ir marias laiko/naktu praleidau guglindama... taip, kad tuoj pati galesiu konsultuot ka nori...

Matas beprotiškai domėdavosi viskuo,kas SUKASI-vežimo ratai,kai vežiodavau lauke jis žiūrėdavo į juos,barškaliukas apie kurį jau rašiau,skalbimo mašina.Dar raidėmis ir skaičiais-būdamas 2 metų mokėjo pasakyti 6 žodžius o raides ir skaičius pažino visus,dabar domisi žemėlapiais,miestų planais.

Na, kiti mano vaikeliai auga taip. Apie jauniausia -dukryte, pasakyt galiu nedaug, jai tik 4 men, bet nuo vyresniojo brolio skiriasi smarkiai. Greiciau jau panasi i jaunesniji broliuka - energinga, gyva, viska nori matyti, viska zinoti - smalsumas nesvietiskas. I vyresniji panasi gal tik tuo, kad daznai valgo ir prastokai miega. Bet skirtingai nuo abieju broliu, mazoji laaaaabai daug sypsosi, juokiasi Kokia ji isaugs- matysim O jaunesnysis sunus - visiska vyresniojo priesingybe. Kiek tas letas ir ramus, bejausmis, tiek jaunelis nenustygsta vietoje, kalba greitakalbe, aplamai kalba labai daug,visur jo pilna, be galo emocionalus. Zodziu, jis hiperaktyvus Dabar jau nieko, bet kai buvo mazi, ir dar pries kokius 4-5 metus situacija namie buvo nors nusisauk.Daug nepasakosiu, mazoji nerimsta. galiu pasakyti tik tiek, kad esam nuolatiniai klientai, tiksliau pacientai, psichiatro kabinete, pas psichologus poliklinikoje ir Seimos Santykiu Institute, taip pat poliklinikoje vaikai vaiksto pas socialine darbuotoja. Rezultatai visai neblogi, nors dirbti su jais dar reikia oi, kiek daug.

[quote=amcia,2007 08 23, 17:54]
nu va, mamyte amcia, labai tiksliai parašei, ką norėjau paskyti aš, tik neradau žodžių "zvilgsnis kazkoks lyg ziuretu kiaurai (kudikiai paprastai 'ryte ryja' savo zvilgsniu kita zmogu) ir nesidalina/o savo emocijomis, (beveik) neiesko atsako i savo emocijas"...

ir vaikai jūsų atrodo tokie gudrūs

Mano dukra nuo gimimo man keista pasirode, kai nenorejo gimdymo namuose prie manes buti. Namuose geriausiai jausdavosi kai ji lovelej guledavo ir niekas jos nejudindavo, kuri laika geriausiai uzmigdavo, kai dulkiu siurblys ijungtas budavo. Dare msazus, nes velai sedosi, vartesi, tas atsilikinejo, pas ja( nors vienmetes draugiu dukros jau seniai tuos dalykus dare). Su draugiu vaikasi irgi( jau didesne) nesileisdavo i kontakta, jei vaikas prie jos ropoja, ji tik sedi ir ziuri viena zaisla pasiemus. Jei drauges vaikas spejo visa kilima isropineti, maniske sedes ten kur pasodinau. Labai daug verkdavo. Vaikscioti 1m. 2men. pradejo. Ropoti( slauzti tesingiau) tik keliso sav. pries pirma gimtadieni. Kai jai buvo 4 metai darem mes jai pirma intelekto testa, buvo kaip Atenei dabar su sunum. Visos mozaikos ir pan. jai ejosi labai gerai, kaip 5 metu vaikui, bet vat tokie kasdieniski dalykai beveik metasi atsilikinejo. Vienas kas man ryskiausiai is jos kudikystes istrigo ir daugaiusiai ramybes nedave ir mintis kele, kad kazkas ne taip, tai kai daro kudikiasm klausos testus. Ji nors ir nepavargus, visiskai nereagavo i tuos barskaliukus. Reagavimas tik toks buvo, kad visiems aisku buvo, kad tai ja erzina., nesisuko nesidare neiskojo kur skamba. Gyd. nurase, akd ji pavargus, nors ji tikrai nepavargus buvo ir niekas nesutiko kita karta testo kartoti.

dar karta dekui visoms mamytėms,,,parašysiu kaip mudviems einasi po kiek laiko, sekmes jums ir vaikučiams.