Nesižalok... Ne tyčia tu čia taip. Būklė tavo. Daryk ką nors- eik psichintis ar vaistų.
Gydyk tą "būklę" savo.
Vaikų, tavo pasaulio branduolio labui.
Susizalojus niekam nieko neįrodei.
Jei jie pamatytų, sužinotų, jiem būtų tai 10000kart didesne trauma, nei kas būt aprektiem...
Todėl stabdyk užburtą ratą. Jis prasideda nuo tavęs.
Kaimynas.. Žinoma, kad kalti mes tuo, kad esam kitataučiai.
Nei pas mus sienos banknotais klijuotos, nei ką.
Nei kokie pora porshe kieme stovi
Bet va bl, žiuri, skaičiuoja, ir burbuliuoja.
Į akis šypsosi, sveikinasi ir dar "užkalbintas pasijaučia" ty dar ir bazarą užveda.
Negaliu skųst aš jo. Nes nežinau 100%, o ir siaip, anonimiškai pranešė, be abejonių.
Aj nu.
Lai pavydi..
Gal koks vėžiukas vietoj pavydo įsiveis, kai jau taip nesveikai pavydi..

Aš pavyzdžiu ir už tą šlykščią savybę savęs nekenčiu, bet tai mano pavydas, tai ten pumpurėliukai.
Dažniausiai impulso sukeltas, kaip užeina, taip ir praeina.
O čia jau ant tiek, kad visiem loja aplink.
Nes nu aišku, jis čia gimęs, užaugęs ir nudves, visus žino, pažįsta ir galvoja, kad "savai" chebrai gali varyt apie mus kiek nori. Nuteikt tuos visus prieš mus. Tupas jis...
Dar kokia mente jei darbą gauciau, tai jis jaučiu uzsiverstų
