Knygų skaitytojų klubas, 88 laida

nea, nerenku. Pradžioj tik ieškojau tokių, kad išvis skaitytų. O jau kai pajuto skaitymo malonumą, tai skaito ką nori.

Jei Rothfusso tik pirmą dalį skaitei, tai kitose gal jau kaip nors atsirinksi, kaip ten su tais jotais O su dienų pavadinimais nesiaiškini?

dziugu, kad gaivinu gaivinsiu ir toliau

Buvo naudinga pažiūrėti. Filme "to" pasigedau, "anas" neatskleista... Tai pagerino knygos kokybę.

Matyt, netinkamai isdesciau savo nuomone. Mane sokiruoja ne tai, kad dar baisesni dalykai vyksta gyvenime (realybeje susiduriu ir su elgesiu, ir su tuo, kas isgyvenama seimose, nes dirbu su paaugliais), o tai, kad knyga pristatoma kaip bestseleris. Suprantu, jog gyvename tokiame amziuje, kur "realybes sou" televizija siekdama audiencijos reitingu pasiryzusi igyvendinti bet kokius projektus, kaip, pvz., "As gejus - isgydikite mane" (cia teisybe, jei ka), taciau kokio debiloidumo jie bebutu, dalyvaujantys zmones suauge ir tariamai "atsakingi" uz savo veiksmus. Labai viliuosi, neateis diena, kai tokio pobudzio programos veikejais taps vaikai... Jei, sakykim, butu nuspresta sukurti realybes sou, kur zudoma is bado, ar atsirastu paklausa? Manau, dalis ziurovu tiek "atbuke", kad audiencijos tokiam projektui pakaktu, bet tikiu, jog vien etiniais sumetimais jis niekada nebutu igyvendintas. Taip butu realybeje. Tad, kodel tai toleruojama "isgalvotame pasaulyje" (liezuvis neapsivercia pavadinti kuryba) ir, juo labiau, tokia mintis susilaukia pasisekimo, ja "iskisant" vaiku publikai? Kad labiau atbukinti ju etinius jausmus ar paruosti "busima" auditorija dar daugiau trach programoms? Pamenu, pries 15 metu ziurint Joel'io Schumacher'io filma "8 mm" tiesiog pykino... Idomu, ka apie ji pasakytu "Bado zaidyniu" bestselerio karta - ideja naujam realybes sou?...

P.s. ir as ne apie tai, ar tevai turi drausti tokio pobudzio lektura, ar ne. Tokia diskusija prilygtu polemikai, ar publikuoti vaiku nuotraukas internete ir pan... Tpsknt, kiekvieni tevai pasirenka, kas jiems atrodo geriausia. Auksciau isdestyta nuomone apie tai, kad ne viskas turi buti toleruojama vien todel, jog traktuojama kaip "kuryba". Juk jei vaiko kambaryje nekabintume paveikslo reprezentuojancio vaiku zudynes, tai kodel knyga aprasanti ta pati, pateikiama kaip "laisvalaikio literatura"?

***





***





Kaip minejau, filma paziurejau neilgai trukus po knygos skaitymo... Ir ka? Apsiasarojau abiem atvejais, tik knygoje, jau ipusejus, o filme - i pabaiga... Filmas tikrai vertas demesio, bet butu ABSOLIUTUS SEDEVRAS su identiskos vaidybos NEzinomais aktoriais... Knyga tuo ir suvirpino siela, nes veikejais galetume buti mes visi, o filme as "maciau" tik M. Streep ir C. Estwood'a. Puikiai atlikusius savo roles, bet juose as nemaciau saves...

vat vat, nežinau kas man turėtų nutikti, kad ją skaityčiau... Ta pačia proga knygyne pavarčiau jau mano nebeskaitomo autoriaus knygą, tojest, evangeliją pagal Užkalnį (bent jau publicistikoje sabaliauskaitė su užkalniu man kaip dvynukai, o ir arogancijos laipsnis panašus).
Varčiau, paveiksliukus žiūrinėjau ir seilę varvinau, nes žino, zaraza, kaip užkabinti...tarybinės vaikystės vaizdais. Nuotraukos senos, vintažinės, kaip sakytų dabarties karta.
na, o viena nuotrauka tokia lyg iš vaikystės sapno, o gal šiaip iš giliai paslėpto prisiminimo... ir kaip neskaityt dabar to Užkalnio.

Knygą perskaičiau jau ne vieną, tik vis nesurandu laiko atsiskaityti, pasižadu vis pakrapnoti po truputėlį.

Nea,ten jau visai tamsus miškas Bet,tiesą sakant,man Croninas labiau patinka.Tik kažkiek primena S.Kingą. Tamsos bokštą ir Dvikovą

Na,nemanau,kad pritartų.Ne tokia jau ir bloga ta karta,mes irgi blogesnė karta buvom,tėvų manymu .Bet žiūrinčių būtų.O ir mes patys ,suaugę, vis labiau atbunkam,deja...

Beje,maniškei pats baisiausias rašytojas buvo J.Biliūnas.Taip ir ėjo valstybinių egzaminų laikyt neskaičiusi.Mokykloje per pamoką garsiai skaitė Kliudžiau,tai išlėkė per pusę pamokos namo,nebaigusi klausyt ir daugiau šito rašytojo į rankas neėmė .Vieną kartą,jau vėliau,Ubagą bandė skaityt,bet ir tas jos psichikai pasirodė per žiaurus ...


Papildyta:

O kodėl toks nusistatymas?Smalsu Čia dėl to,kad ji pati nepatinka,kaip asmenybė, ar jos kūriniai ne prie širdies?

ai, tai tu turbūt tik pirmą dalį perskaitei
O Croninas ir man Dvikovą primena. Bokšto gal vis dėlto ne
Papildyta:


ir aš visiškai su ja sutinku Man irgi mokykloj analogiškai buvo.

Sveikutės
niekaip neprisiruošiu atsiliepimų parašyti. Tai gal po truputį
Viena nuostabiausių paskutiniu metu (jau senokai) skaitytų knygų Erin Morgenstern. „Naktinis cirkas". - realybėje nemėgstu cirko, bet paskui šį cirką sekčiau į pasaulio kraštą. šioje knygoje aprašytas mano svajonių cirkas. Man viskas patiko. neturiu jokių priekabių ir nuoširdžiai rekomenduoju. magiška, nuostabi, šiek tiek melancgoliška , įtraukianti knyga. Bent jau man.
Luiziana, perskaičiau ir Alexander Söderberg "Draugas iš Andalūzijos" - tokių liaupsių, kokios yra anotacijoje nerašyčiau, bet iš esmės man patiko, ypač, kaip viskas išsisprendė. Įdomu buvo. Tiesa, rekomenduoju skaityti "vienu ypu", nes kitaip tarp pavardžių, grupuočių ir veikėjų lengva pasimesti ir nesuprasti kas yra kas ir kas su kuo ir prieš ką Bet jeigu taip prisėdi ir bent po dalį perskaitai, tai tikrai įdomu. Man patiko Luiziana, o kokie tavo atsiliepimai.
Šiam kartui tiek

Baigiau Haruki Murakami trečią dalį 1Q84. Truputį nusivyliau, nes pabaiga laiminga, kaip iš pasakos, susentimentalėjo, be to, kartais neįtikimai atrodė tie "detektyvai". Bet vis tiek buvo malonumas skaityti, tačiau pirmosios dalys patiko labiau.

man taip pat labai patiko ši knyga ir tokį cirką mielai aplankyčiau

dar perskaičiau L.Kepler "Ugnies liudininką", trečiąją serijos su detektyvu Jonu Lina dalį, šioji turbūt labiausiai patiko. tiesa, gaila, bet atspėjau žudiką, nes buvo labai akivaizdu, jokių kitų variantų net negalėjo būti. bet buvo įdomu, kad pagaliau pats personažas buvo labiau išplėtotas, atskleistos jo gyvenimo detalės, veiksmų ir poelgių priežastys. jei pasitaikys bibliotekoj, griebsiu ir naujausią dalį.

ŽODŽIAI NAKČIAI

Aš niekad nemačiau tavęs ateinant -
tu visuomet esi manajam kambary,
kai pakeliu akis... uždengus rankom veidą,
tu lauki. Ir tava širdis
iš lėto pradeda atbusti laikrodžiuose - -

Ji plaka vis garsiau ir vis garsiau aplink -
aš jau girdžiu lyg sunkų varpo dūžių aidą -
tamsa pro langą srūva kambarin,
tamsa užlieja praplėstas plačiai akis ir veidą,
ir jos didžioji ir juoda širdis
jau plaka erdvėje ir plaka manoje širdy...

Nagys, Henrikas. Lapkričio naktys: lyrika. - Freiburg, 1947.

Zmones, nu nepasakokit gi apie knygu pabaigas...!!! As kaip tik sitos pirma dali skaitau