Kaip nugalėti jaudulį išleidžiant vaiką darželin?

Tai gal pasiieškok auklytės kur galėsi vaiką pas ją nuvest?

Mes pradėjom eiti į darželį 1,6 m. Labiausiai bijojom, kad neverktų ir kitų nemuštų, gerai valgytų, priprastų prie auklėtojų. Viskas buvo ok

vaikui iki 3 metu lopselis yra visiskai nereikalingas ir jei tik imanoma samdyk aukle.maziukui reikia artimo zmogaus- o vaikai jam dar nera aktualus, o demesio tai tikrai 2 auklytes 10ciai vaiku pakankamai negali( nepajegios) suteikti. isivaizduok save su 5 maziukais,ar spetum taip apsokinet?

Sunku ir tą auklę gerą susirast. Mūsų vyresnė auklė buvo labai gera, bet susirgo teko kitą samdyt. Labai išgyrė - jauna, su vaiku taip užsiėma, kad net tėvų nebereikia. Pirmom dienom buvo gerai, bet paskui rėkdavo niekaip nenorėdavo pasilikt. Vedėm į darželį nors ir labai sirgo net ir gydytoja leido sako jei vaikui taip blogai, jau geriau leisti ten kur vaikui smagiau.

Na, Nojus mano pradėjo lankyt lopšelį 1metukų ir 10 mėnesių. Dar su pampersu buvo. Tik nesutinku su mamytėm, kurios mano, jog vaikui vaikai nereikalingi. Ir dėl savarankiškumo manau lopšelis labai padėtų, kaip tik į naudą, kad pagaliau mamytė leis jam pasijaust savarankišma. Kaip ten valgys pirmom dienom, taip, bet tai tik į naudą. Mamytės kartais net gi perdėtai rūpinasi savo atžalom, tuo jas šiek tiek nuskriausdamos. (patikėkit, juokinga žiūrėt, kai atveda į darželį ir klausinėja ką valgė, kiek kartų, kiek kartų į tualetą ėjo, kokios spalvos išmatos)
Aš buvau įsitikinus, kad mano vaikui tai bus tik į gerą, taip ir buvo. Nesigailiu nei kiek, kad taip anksti išleidau į darželį. Visi ten adaptuojasi, tik nereikia bijot. Sėkmės ir drąsiau Gal net pati nustebsi, kaip mažyliui gerai seksis ir patiks. Nors jie ir maži, bet jais reikia pasitikėt. Tai atsiperka:) maniškis ir kalbėt išmoko ir su vaikučiais bendraut

Kiek nerimavau besiruošdama dukrytę leisti į darželį, tai dabar ant tiek negaliu atsidžiaugti Visas mano nerimas buvo bereikalingas Ji ant tiek lengvai pritapo, kad aš negaliu patikėt iki šiol. Nebuvo nei vienos ašaros, visą tą aplinką priėmė labai lengvai, paliekant pamoja ate ir nubėga žaisti. Super Nesijaudinkit, mamytės, kurios dar tik ruošaitės tam reikalui. Vaikučiams darželis ar lopšelis tik į naudą, manau. Aš manaiu, kad su maniške buvs daug problemų, nes iki šiol augo viena, auklė rūpinosi tik ja viena ir t.t. Bet matyt, labai pataikėm laiku ją nuvesti į darželį, nes vaikų jai labai reikia. Na pirmas dvi dienas tai mušė Bet po to išmoko draugauti.

Sveika, Geda,

Jūsų klausimas tiesiog prašosi atsakymo, todėl, tikiuosi, nesupyks forumo dalyvės, jei šią informaciją jau bus mačiusios. Keletas patarimų kaip adaptacinį vaiko periodą darželyje padaryti maksimaliai lengvesniu. Pirmiausia įsivaizduokite, kad vaikui pradėti eiti į darželį yra keliagubai didesnis stresas nei suaugusiam pakeisti darbo vietą. Prisiminkite kaip pastarąjį kartą jautėtės tokioje situacijoje? :blink:Vaikui tai yra be galo didelis įvykis jo gyvenime - jei iš pradžių darželis ir atrodė kaip įdomus pasikeitimas, vieną dieną vaikas suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė iš esmės ir jau niekuomet nebebus toks, koks buvo. Prasideda vadinamoji adaptacinė krizė, kuri gali tęstis nuo 1-2 mėn. iki pusmečio ar net daugiau. Keletas patarimų Jums:
- kai nusprendėte vaiką leisti į darželį, Jūsų sprendimas turi būti tvirtas, be jokių širdperšų ir gailesčio vaikui. Patikėkite, Jūsų vaikas puikia jaučia Jūsų vidinę būklę ir ji tikrai neprisidės prie jo saugumo jausmo darželyje sukūrimo;
- pasirinkite tokį darželį ir tokią auklėtoją, kurių kompetencija Jūs pilnai pasitikite. Prioritetą patarčiau teikti toms įstaigoms, kurios dirba su tėvais, dar nevedančiais savo vaikučių į darželį (parengiamukais): rengia paskaitėles, bendrus užsiėmimus tėveliams su vaikučiais ir pan. Tokių susitikimų metu tėvai susipažįsta su pedagogais, įgyja pasitikėjimą jais; bendrų užsiėmimų metu vaikas apsipranta su aplinka, susipažįsta su auklėtoja (-omis), todėl ir jo adaptacija vyksta sklandžiau. Galiausiai, nauji vaikai susipažįsta tarpusavyje - tas mažina adaptacinio periodo konfliktų skaičių bei susirgimų "susitikus" skirtingiems "imunams" tikimybę. Svarbiausia - vaikas jaus iš tėvelių sklindantį pasitikėjimą žmogumi, kuriam yra paliekamas ir tai yra pagrindinis kriterijus, leidžiantis jam jaustis saugiam darželyje;
- į darželį, patartina, kad vaiką vestų tas tėvas, kuris vadinamosios "širdperšos" turi mažiausiai ir jaučiasi tvirčiausiai;
- paliekant vaiką darželyje patartina vengti tokių frazių kaip "tau čia bus gerai", "auklėtojas yra labai gera", "vaikai tavęs čia neskriaus" ir pan. Jau vien tokių frazių girdėjimas vaikui kelia įtarumo būseną))))))))));
- pirmą dieną, rekomenduotina, kad vaikas darželyje praleistų tik valandą. Svarbu vaikui pasakyti, kad, pvz., kai jis atliks t.t. veiksmą (pavalgys pusryčius ar pan.) tėvelis/mamytė ateis jo pasiimti. Abstrakčių laiko sąvokų "po valandos" ar pan. vaikas nesupranta:). Antrą dieną rekomenduotinas laikas - 2 val., 3-ią dieną - 3, o nuo ketvirtos dienos idealu būtų, kad dar savaitę po to vaiką tėvai pasiimtų iškart po pietų miegelio;
- ir, galiausiai, savo rankomis pasiūkite vaikui užvalkaliuką pagalvytei, jį išsiuvinėkite su meile ir švelnumu - miegodamas ant tokios pagalvėlės vaikas jausis saugiai apsuptas Jūsų šilumos
Sėkmės!

Labai geri patarimai

Aucyte, labai profesionalūs patarimai . O kadangi esu ta mama, kuriai sopa širdį, į darželį ves tėvelis. O vaikai tikrai labai gerai jaučia vidinę mūsų būseną.

Mano suneliui greit sueis trys metukai ir rudeni prades lankyti darzeli. iki siol buvo namuose visa laika su manim. Berniukas yra guvus , bet visa laika tikrina, ar as esu jo akiratyje, o kai manes nemato, palieka visus draugus ir zaidimus ir bega manes ieskoti verkdamas. Tai man neramu, kaip pavyks su tuo darzeliu. Kaip paruosiate, itikinate savo vaikelius kuo ramiau pradet lankyti darzeli ir jaukiai jame jaustis?

pas mane ta pati problemyte tik maniskiui rugpjuti bus 2 metukai ir nuo rugsejo leisim i darzeli, o Nedukas - tikras mamyciukas! Net i tuoleta su manim eina ir salia buna, visur kaip uodega, jei namato manes - bliauna, nu zodziu irgi nebeisivaizduoju kas bus darzelyje. bet tame gerai, kad su vaikais noriai buna ir mamos kuri laika nereikia, gal po biski po biski pripras? Sakau gal reikia pirma savaite kai prades lankyti darzeli tai vesti ne pilnai dienai, o keliom valandom, pastebeti ji, ir kasdiena vis ilginti valandas ir po biski visai jam nesirodyti akyse, jei su vaikais uzsizais, tik is uz kampo kur paziureti kaip ten sekasi jam. Tik idomu ar aukletojos "toki zaidima" toleruos? kitos gi sako, kad jokiu budu negalima buti ir liepia palikti vaika.

Mes į darželį pradėjom eiti nuo 1,5 metų, pradžia išties sunki ir tiek mamytės, tiek vaikučiai tikrai daug visko patiria . Mano mergytė tikra mamynukė, visada būdavo tik ant mano rankų, visur su manim, ir į tualetą, ir teliką žiūrėt, ir valgyt, visur kartu. Taigi pradėjom lankyti darželį. Pirma dieną visai nieko, atėjom, apsižiūrėjom, tą dieną nepalikau jos, buvau kartu, pati pavalgydinau, nes dar sunkiai ėjos ir išėjom namo, sekančią dieną atvedžiau ir palikau porai valandų, nieko tada ji nesureagavo, praėjo puikiai, bet taip pradėjus palikinėt, ji greit suprato, kad aš nebebūsiu su ja, o išeisiu, tai jau pažadinta ryte imdavo verkti mane apsikabinus . Aš apsimesdavau rami, kalbėdavau kad tu pažaisi truputuka su vaikučiais, pavalgysi, pmiegosi biškiliuką ir tada atbėgs mamytė pas tave . Ir taip kartojau kas rytą, kol tą "eilėraštį" ji pati išmoko ir sau kartodavo . Išties labai sunku, kai nuneši vaikuti, o jis cypia ne savu balsu, rėkia mamyte, o tu turi išeit , žinokit išeidavau už durų ir verkdavau pati, bet stovėdavau ir laukdavau kol mano mažiukė nurims.

Dabar jau viskas , pati prabunda ryte ir sako "eisim į dazelį, eisim?" , noriai eina, grįžus visada pasakoja ką veikė, ką piešė, dainuojam daineles, kurias darželyje išmoko . Negaliu atsidžiaugt.

Tik va, vienas patarimas, būtų gerai, kad vaikutis darželyje turėtų draugą iš namų , maniškė visada nešasi pliušinį šuniuką, ten miega su juo pokaituką


Vaje, ka prirašiau , sėkmės ir didelios stiprybės, jums mamytės, nes tikrai pradžia laaaaabai sunki