Onkologines ligos 46

#133
QUOTE(Gedvvita @ 2014 04 05, 16:58)
sveikatos visiem. Mano gyvenimą sugriovė prieš savaitę žinia mano tėčiui plaučiuose metastazės, kepenyse taip pat yra... nieko nežada... o tėtis dar vaikšto po savo ūkelį, negaliu žiūrėt ir galvot kad greit jo nebeliks... kaip pakelt tą skausmą

Nustokit laidoti gyva zmogu 4u.gif Mano tevas va taip "laidojamas" vaiksto jau 2,5 metu mirksiukas.gif
Atsakyti
#134
QUOTE(Gedvvita @ 2014 04 05, 16:58)
sveikatos visiem. Mano gyvenimą sugriovė prieš savaitę žinia mano tėčiui plaučiuose metastazės, kepenyse taip pat yra... nieko nežada... o tėtis dar vaikšto po savo ūkelį, negaliu žiūrėt ir galvot kad greit jo nebeliks... kaip pakelt tą skausmą


Man irgi nepatinka toks požiūris. Kodėl daugelis taip galvoja-jeigu jau v. tai ir viskas, nebėra žmogaus. Niekas nežino, kada paskutinioji ateis-ryt, poryt, po metų, ar po daug metų. 4u.gif
Atsakyti
#135
tikrai aš jo dar nelaidoju, bet labai sunku laukti to nuosprendžio ką tuoliau gydytojai su juo darys, nes labai ilgai daro tuos tyrimus. Ir pati nežinau ką daryt, perskaičiau visas istorijas, visus netradicinius gydymus, bet vis tiek nežinau ko griebtis
o tėveliukas tikslios diagnozės nežino, tik žino kad kažką rado kepenyse ir laukia tolimesniu tyrimu, o atsakymai tik už mėnesio
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Gedvvita: 05 balandžio 2014 - 19:01
#136
Gedvvita, kreipkitės pagalbos onkopsichologijos centras.
Statistikos nepadės, ramybės nepridės. Jau kažkas minėjo, nelaidokit gyvo.
Sunku, begalo, vyrui susirgus žemė slydo iš po kojų tiesiogine to žodžio prasme.
Kai alpau išėjusi iš ligoninės, padėjo kelios moterys, atsigavau, kai sužinojo, kad aš sveika, pasakė- laikykitės, turit būti stipri, stipresnė už sergantįjį. Likau viena su silpnumu ir savo mintim. Turim... Ilgas gydymo kelias laukia.
Man padėjo psichologė, kontaktus davė gydanti gydytoja...
Atsakyti
#137
ačiū už patarimą, reikės pasinaudoti, nes su nervukais blogai. vis galvoju kaip kiti namiškiai priims tą žinią, nes mūsų gyvenimas tikrai ne rožėm klotas. Prieš keturius metus palaidojau sūnų, vos tik sukako 18m. autoavarijoje susižeidė tik smilkinį ir po penkių parų paliko mus. Atrodo jau visi išsilaižėm širdies žaizdas ir vėl skausmas
Atsakyti
#138
QUOTE(willow @ 2014 04 05, 12:23)
Hm... o pas kokį/-ią gydytoją buvot? Šiaip tai vieną kartą metuose tik po penkerių metų po gydymo  turėtų siųst. Irtai visus tyrimus turėjo padaryt....O kokia stadija jums buvo?

Vat ir man keistoka...stadija pirma ,g2 ...onkoginekologe taip nudziugino...Venseviciute..
Atsakyti
#139
QUOTE(Angele @ 2014 04 05, 20:05)
Gedvvita, kreipkitės pagalbos onkopsichologijos centras.
Statistikos nepadės, ramybės nepridės. Jau kažkas minėjo, nelaidokit gyvo.
Sunku, begalo, vyrui susirgus žemė slydo iš po kojų tiesiogine to žodžio prasme.
Kai alpau išėjusi iš ligoninės, padėjo kelios moterys, atsigavau, kai sužinojo, kad aš sveika, pasakė- laikykitės, turit būti stipri, stipresnė už sergantįjį. Likau viena su silpnumu ir savo mintim. Turim... Ilgas gydymo kelias laukia.
Man padėjo psichologė, kontaktus davė gydanti gydytoja...

Teisingai Angele patariat , maziau skaityt statistiku. Uzvakar suzinojus kad mamai jau 3 stadija, pradejau narsyt, skaityt, statistikos, prognozes, pagavau save, kad kuo daugiau skaitau, tuo labiau paluztu... Mama pati nelabai ka suprato del stadijos, tai kol kas net ir neakcentuojam jai nieko. Visuose straipsniuose isgyvenamumas su sia stadija iki 5 metu apie 35 procentai. Nebeskaitau... Dabar gyvent pradesiu tikejimu. Tikesiu i melsiuos! Skaitysiu tik sekmingo pasveikimo istorijas.
Stiprybes visoms, ir kuo didziausios sveikatos ligoniams ir artimiems 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#140
QUOTE(Gedvvita @ 2014 04 05, 16:58)
sveikatos visiem. Mano gyvenimą sugriovė prieš savaitę žinia mano tėčiui plaučiuose metastazės, kepenyse taip pat yra... nieko nežada... o tėtis dar vaikšto po savo ūkelį, negaliu žiūrėt ir galvot kad greit jo nebeliks... kaip pakelt tą skausmą

Daug cia musu ta pati patyrem.bet praejus laikui kitom akim pradedi ziureti i liga...Bet tokia zinute man kaip peilis i sirdi..Bukit gera negalvokit is karto apie blogiausia.gal galima kazkaip tuos tyrimus pagreitinti.nes menesi tai labai ilgai laukti.Skirs gydyma sustabdys liga.tuo labiau ir ligonis dar po ukeli vaiksto 4u.gif Gyvenime visko buna...Jeigu neramu tikrai geriau vaistu kokiu pagerti yra gi silpnesniu ir stipresniu.Del praitos nelaimes didele uzuojauta.tada negalejot nieko padeti.o dabar situacija kitaip susikloste.galit teciui padeti.Stiprybes ir sveikatos teciui.
Atsakyti
#141
po savitės darys kepenu biopsiją, o po kokių trijų savaičių tik atsakymai ar darys chemiją, ar ne, apie operacijas nėr kalbos - per vėlu. jeigu nieko nedarys negi taip ir laukti ... va koks man klausimas neduoda gyventi
Atsakyti
#142
QUOTE(Gedvvita @ 2014 04 05, 20:43)
po savitės darys kepenu biopsiją, o po kokių trijų savaičių tik atsakymai ar darys chemiją, ar ne, apie operacijas nėr kalbos - per vėlu. jeigu nieko nedarys negi taip ir laukti ... va koks man klausimas neduoda gyventi

na sitas klausimas turbut pats baisiausias laukti verysad.gif .reik tiket kad skirs chemija.Laikykites.
Atsakyti
#143
Dar kartą perskaičiau visą temą ir einu miegoti truputėli ramesnė, gal ir mums pasiseks kaip senos pažystamos tėveliukui. Kas be būtų aš tėvuko nepaliksiu vieno ir neleisiu galvot kad jam gydytojai kaip man sakė liko tik keli mėnesiai
Atsakyti
#144
QUOTE(Gedvvita @ 2014 04 05, 19:43)
po savitės darys kepenu biopsiją, o po kokių trijų savaičių tik atsakymai ar darys chemiją, ar ne, apie operacijas nėr kalbos - per vėlu. jeigu nieko nedarys negi taip ir laukti ... va koks man klausimas neduoda gyventi

suprantu tave, laukimas, kai niekas niekuo nebegali padėti yra pats baisiausias.
darbe turiu ir kolegą, jam leukemiją rado, bet perėjo gydymą, toliau sėkmingai dirba. Jis man pasakė, kad žmogui svarbiausia yra jaustis reikalingam, ne užjaučiamam, ne tuomet, kai jo gailimasi, o kuomet jis pats gali kažkuo padėti kitiems.
Mums su mama labai sunku, nes vieną dieną iš labai stipraus ir veiklaus žmogaus virto į sunkiai vaikštantį, priklausanti žmogų, dėl ko pati labai pergyvena, keikia tokį gyvenimą, psichologiškai tikrai sunku visiems.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo džu: 06 balandžio 2014 - 00:04