Avijacija
Bet tiesa sakant, nuotaika galutinai susigadinau, neturesiu ir as greiciausia nieko. Arbuzai keli dar gyvi, bet vietoj stovi, neauga, bet ir nemirsta, su melionais tai jau patyliu, spalva prarado ir mazesni patapo, nei sodinau. Bet va turiu netyciuku, dejau zemes is kompostines, isdygo melioniukai, tie tai zali, bet dar tik pirma lapeli isleido

Nieko is ju nesitikiu, jau velokai, bet nerausiu, tegul nors jie savo zaluma akis dziugina. Moliugai tai pas mane grazus, truputi apdauzyti lapai nuo krusos, bet tikrai nenususe, tvirti, issikeroje, tik dar ziedu mazai, bet krauna, manau sulauksiu. Na ka, prasidejo bent jau naktys siltesnes, tik kad labai jau paveluotai, nebus karsciu, bet nezada ir dideliu atsalimu, gal pajudes ledai...
Prisiminiau adijos matematika, kiek nuo krumo bus arbuzu ir kaip juos reikes sudoroti

Teisybe pasakius, nors ir nerasiau, lyyygiai ta pati galvojau, mintyse skaiciavau, kiek ir kur juos reiks deti, prisisvajojau