QUOTE(liomi @ 2014 06 02, 11:03)
Darkart pamasciau, as, labiau nei Jus, bijau pasenti, atrodo, kad as negaliu pasenti, kaip tai as sena busiu? Ir net jei veidas nesentu, plastika padarytu mane visiskai tobula, as zinosiu - ma nebe 21. Tas mane zudo.
Ech, kaip pakrypo tema
Kaip tik su vyru kalbėjom apie tai,
*****, nenoriu ir aš pasent, nors žinau, vis tiek teks
Vyras tik juokiasi
(jis vyresnis beveik 11,5 m.) sako, ar tu nematai, kaip žmonės į tave žiūri ir kiek būna situacijų, kai galvoja, kad tau kokie 25-27. Nu ir kas! Aš noriu forever
būt 25-27!

Tai buvo pats gražiausias mano laikas (išvaizdos prasme), o dabar pasižiūri - ten raukšlelė, ten padribę ir t.t.
QUOTE(sygyta @ 2014 06 02, 11:23)
vat vat, isvada persasi- per daug demesio jaunystej gavote.. galvojate dabar bus trukumas
nebijau susent, bijau but neigali , susirgti, numirti.. bet susiraukslet- nea.. ta tema kazkada su nereide rutuliavom cia... beje, kur ji?
Paradoksalu, bet dėmesio tai gal dabar daugiau nei jaunystėje, pvz., aš buvau bjaurusis ančiukas, mokykloje tyčiojosi, po to apsivertė viskas... Bet tikrai neužilgo tas laikas, kai trūkumas bus
Nebijau numirt. Susirgt, aišku, nesinori, bet... puikiai žinau, kas yra stiprus skausmas, tai, deja, nėra tik senatvės "privilegija", patirties yra, gal todėl labiau ir bijau raukšlių
QUOTE(liomi @ 2014 06 02, 11:47)
Ir zinau, kad, net, jei busiu 40, geram techniniam stovy ir 40-meciams vyrams, bus bais grazu, zinau, kad 21- riu metu, kvepiantis beprotybemis ir jaunyste vaikis, tik pagalvos - issilaikiusi teta.
Visiškai pritariu

dar prieš penketą-trejetą metelių buvo, kad ir 20mečiai pakalbindavo, o dabar jau ne - abydna
Tylene