QUOTE(Šyta @ 2014 06 21, 21:49)
Aš jau savo formose
(56/170) 
Ir tuo patenkinta
Liepą skrendam į Norvegiją-kaip laukiu-laaaabai reikia atostogų,bo nusikalus...visapusiškai...ypač emocionaliai...
Po visų negandų su mažės nusiplikinimo dar ir MB palaidojom...
Ačiūdie,mažoji sveiksta,randeliai nėra ryškūs...
Blogiausia,kad negaliu atleist auklei,nes jei ne ji...vaikas būtų sveikas ir be randelių...
Jei turėčiau kitą pasirinkimą,tuojpat jos paslaugų atsisakyčiau...
Dievas liepia atleist,bet...negaliu...
Net ta staigi mirtis MB mamos tarsi ženklas,kad atleisti,kad nesmerkti,nepykti,kad viskas taip laikina ir neverta neigiamų jausmų...bet...guzas širdyje...piktumo...
Kaip Jūs elgtumėtės,kaip kovotumėt su savo emocijom??
nu žinok persigandau, kai parašei, kad TB palaidojot

bet kitam sakiny supratau, kad jo mamą..
suprantu, kad labai pikta, jei vaiko auklė nesužiūrėjo. bet kiek būna visko prie mūsų pačių. nors puikiai suprantu, nes man yra du kartus buvę, kad mano mama nesužiūrėjo, vieną kartą dukra ašaką pasigriebė valgyt (mama valgė žuvį), tada išvažiavom į ligoninę, o kitą kartą kol mama kalbėjo telefonu, dukra privalgė iš mamos rankinuko nitroglicerino, tada važiavom jau į reanimaciją

tai čia buvo prieš 15 metų. dabar kai kažkas pasako, kad jei neturėsiu kur vaikų dėt kai dirbsiu tai gi mama pažiūrės, iškart pagalvoju, kad ne, tikrai ne. nežinau kodėl taip nutiko, nes kai mus su broliu augino, nieko niekada nėra nutikę, tikrai puikiai prižiūrėjo. bet dabar pačius mažiausius bijau jai net keliom minutėm palikt, nors nei sena, nei iškvėšus ji, dar dirba.
dėl laikinumo labai pritariu. nėra nei dienos, kad nepagalvočiau apie tai. visada jei susipykstu su kažkuo iš artimųjų, pvz su vaikais, pagalvoju, kad o jei atsitiktų taip, kad nespėčiau pasakyt, kad myliu, kad nenorėjau būt pikta. vakar per žinias pasakė, kad miegodamas mirė 3 metų berniukas. o jei prieš miegą tam berniukui mama pasakė piktą žodį? kaip baisu, nebeliktų galimybės net ištaisyt

visada pagalvoju, visada sąžinę sugraužia. bet nesugebu visada būti tik rami ir gera
Kai nuvažiuoja stogas, atsiveria dangus...