Alkoholis, rūkymas, narkotikai, klijai

O perdaug tevu uz pavadelio laikomi vaikai taip pat neretai nuo ju atitruke nueina sunkeliais

gyvenime ivairiu situaciju buna tai nezinau kokia susiklosciusi, bet papasakosiu savo istorija, cia nenoriu nieko patarinet ar irodyti, nes viskas gali susiklostyti kitaip ir dazniai taip ir buna, tik papasakosiu apie save.
mano tevai buvo nei griezti, nei labai daug ka leidziantys. bet po vieno ivykio jie tapo labai griezti ir as del to is dalies kalta, bet jie irgi negerai padare. o buvo taip; kai man buvo 14 draugavau su klasioku ir jiems nieko nesakiau, ir karta tetis pamate kaip mes buciuojames ir glamonejames isvadino mane visaip, kekse ir panasiai, uzdraude su juo bendrauti, klausinedavo mokytoju ar mokykloje nesnekam ir panasiai. o svarbiausia tai mes nedarem jokiu intymkiu dalyku, nesimylejome su juo, nes kazkaip negalvojau apie tokius dalykus tada. na o tevas eidavo ir grasindavo tam klasiokui, kad jei su manim dar pamatys tai prie visu numaus kelnes ir dirzu mus. tai jis issigando mano tevo ir taip mes ir issiskyreme. tada pasiutau visai, nors tevai kontroliavo, mama ejo is mokyklos pasiimt visad bet kai man buvo 15 metu susipazinau su vyresniu vaikinu - klasiokes broliu, kuriam buvo tada 21 metai, jis jau buvo baiges statybos specialybę profesineje ir man pasirode idealus, vyriskas, grazus, geras... as jam patikau ir eme ateidineti prie mokyklos rytais, snekefdavom ir pradejom kaip ir draugauti, tik beveik nesimatem, nes tevai nebutu to leide. kai man vos suejo 16 metu, pabegau is pamoku ir pirma karta pasimylejome. Po to buvo dar keili kartai, bet greti tevai suzinojo, kad begu is pamoku ir tada buvo tikras siaubas... o taip norejau laisves, supratimo, ir istikro tai pradzioje mylejausi tik tam, kad jausciausi laisva ir nuo ju nepriklausoma, na taip nebuvo aisku, bet mylejimasis kazkodel suteike man toki jausma tada. ir ka, pastojau po keleto kartu tevu reakcija buvo ziauri, pradejo rekti kad aborta darytis reikia, bet laimei laikas jau buvo nemazas ir aborto daryti negalima buvo. ir mano didziausia laime, kad vaiko tevas nepaspruko, o pripazino vaika ir norejo mane vesti. tik tada tevai pakeite nuomone ir leido mums buti kartu, dave sutikima vestuviu puotai. par vestuves buvau jau su pilvuku, bet dziaugiausi. mokslai man ejosi nelabai gerai, bet pagimdzius ejau i vakarine mokykla ir ten pazymiai pagerejo, laikiau egzaminus, po to baigiau vyreju kursus, o dabar studijuoju kolegijoje ir greit baigsiu, su savo pirmos dukreles tevu esame kartu laimingi ir jau laukiam trecio vaiko. bet taip pat zinau kad tokios istorijos dazniai turi visai kitokia, liudna pabaiga, tad nestatau saves kaip pavyzdzio: darykit visi taip . tiesiog viskuo norejau pasakyti, kad negalima vaikui, ypac paaugliui, labai apriboti laisve, nes gali buti tik blogiau, kai nores "irodyti" kad pats gali buti kaip suauges ir pasirinks netinkama buda. taip pat aisku ir laisves per daug suteikti negalima, nes tada gali nutrukti nuo grandiniu...

gal kas nors yra kreipesi pagalbos į "Vaiko raidos centrą" Vilniuje dėl problematiško paauglių elgesio? Žadu ten kreiptis psichiatro konsultacijai, nes atsiduriau aklavieteje dukra daro ka nori, eina kur nori, dabar jau ir grizt pradejo kada nori.. para laiko ner namie ir neaisku kada gris, nes ji jauciasi galinti daryti ka nori ir jai nieko niekas negalės padaryti. O nepilnameciu inspektore pasake, kad kas iš to jei ja suras ir parveš, ji gali vėl išeiti, tai negi jie ir ieškos jos. Tipo kas bus jei pradės ieškot ir vežiot kiekvieną taip išėjusi iš namų paauglį... Vietoj patarimo ir pagalbos gavau tik paskaitą apie tėvų pareigas. Toks vaizdas, kad man viskas vienodai ir tik laukiu kad kas kitas mano vaiką auklėtų

Čia manau viskas priklauso nuo draugų. Jei buvo protinga susirado normalių, jei nemąstė, tai tokie ir draugai. Aš dabar nesistebiu dėl ko daug draugų neturiu. Man nepatinka su tokiais bendraut, kurie rūko, geria ir daugiau nieko nežino.
O, kad panelė su vyresniais mėgsta , tai irgi nesistebiu, juk joms atrodo, kad jų amžiaus vaikinai nesubrendę ir kitką. Dėl to renkas vyresnius, nesuprasdamos, ko tie vyresni iš jų tik nori

O mano nuomonė tokia, kad nuo tokių dalykų jau neatpratinsi

Na, [B]Mute[B], kaip sekasi? kaip dukra? nereauguoja visiskai ka sakai ar jau susitvarke biski? o neimanima su ja pakalbet nuosirdziai kai grista?

as pati greiciau i koki centra isvaziuosiu nervu pasigydyt, nei ji susitvarkys. savaite buvo ramu po paskutinio akibroksto, nes sedejo namie. trecia diena kai vel gali laisvai vaiksciot su draugais ir vel ajauciu tas pats.. va, iki sio laiko nera, nors zadejo grizt... ir kas is to kad pasikalbi nuosirdziai. Tuo metu kaip ir supranta, gailisi, pazada pasikeist .. bet praeina kelios dienos ir vel tas pats piktuoju ar geruoju vis vien tas pats.. jai tik gatve, draugai daugiau nieko nereikia

panašu, kad šioje situacijoje dukra valdo, o jūs nusileidžiat. Nebandėt "užlenkt" jai finansavimo ir kitokių privilegijų? susidaro vaizdas, kad dukra viską turi ir gali sau leist gyvent vien savo malonumui.

tiksliau tevas jai viska leido, beveik du metus ja auklejo, o dabar as turiu ja vel i normalu elgesi sugrazint. Draugu tevelis neleido i namus pasikviest, tipo gali susitikt gatvej, va ir susitikineja dabar, visas gyvenimas - gatve. kas del finansavimo, tai pinigu nebeduodu, nes ir taip koses prisivirus sociai yra. ir del visko turejimo, tai ka ji gali turet, kai man vienai tenka 2 paauglius aprupint. o kad ji nori gyvent savo malonumui, tai tas tiesa ir niekaip neina nuo to atpratinti

Mano sūnus (17) pritingi mokytis, dažnai praleidžia pamokas, bet yra nekonfliktiškas nei mokykloje, nei namie. Aš norėčiau, kad jis būtų labiau savimi pasitikintis, gerai mokytusi ir panašiai. Kai su juo kalbame apie tai, atrodo, kad viską supranta, nebekartos savo klidų, bet po to- vėl tas pats. Viena laimė, kad jis namisėda ir mums nors ta problema atkrinta. Dukra (14)- kitokia. Jai kas kur pirštu pamoja- visur nori lėkti. Tačiau dar pavyksta susitarti, kad ne visur jai derėtų dalyvauti, kur yra kviečiama. Turbūt labai viskas priklauso nuo vaiko temperamento, charakterio savybių. Su kiekvienu vaiku reikėtų elgtis skirtingai-pagal tai koks jis yra. Labai daug reikšmės turi tai, kada tėvai išsiskyrę ir tarpusavyje kariauja ar neranda bendros kalbos.
Papasakosiu vieną atvejį. Mano pažįstama išsiskyrė su geriančiu ir smurtaujančiu vyru, kai dukrai buvo 10 metų. Nors vaikas matė visą pragarą namie, bet po kurio laiko pradėjo ilgėtis tėvo, slapta kurti jam eilėraščius ir pan. Tėvas nei bendraudavo, nei alimentų mokėdavo, o ir gimtadienius vaikų pamiršdavo. Bet po 3 metų atsirado toks gerutis, kad porą kartų numetė šimtinę, paskambino. Dar paskambinęs aiškina, kad mama bloga esanti (dukrytė pasiskundė). O mergaitei jau paauglystė-tai su bernais susidėjo, tai išlėkt kur apsimelavusi pradėjo. Mama (dirba kiauras dienas, kad vaikus išlaikyt), netekusi kantrybės biškį į kailį užmetė, biškį išvadino. Ir ką sau galvojat? Vieną dieną mergina parašė raštelį ir susikrovusi šmutkytes išvarė pas tėvą gyventi. Mamka iš proto kraustosi, verkia, į vaikų teises nuėjo. Iš visur gavo patarimą-,,RAMIAI". Svarbiausia- nepanikuoti, parodyti vaikui, kad jis tau rūpi, kad tu jį myli, bet pasirinkti kur gyventi ir kaip gyventi-gali jis pats. Kaži ar praėjo dvi savaitės-dukrytė atgal grįžo. Nesaldus gyvenimas pasirodė, kai atsirado naujų pareigų ir pan. Aišku ir mamai sunku-reikia uždirbti pinigėlius, ir vaikams nesaldu-tėvai išsiskyrę, gyvena su kitom pusėm. Bet vaiko širdelei ir galvelei tą sunku suprasti.
Kažkada, kai buvo sunki situacija, aš sūnui pasakiau, kad ,,mylėsiu tave visada-nesvarbu kur tu būsi, su kuo tu būsi ir koks tu būsi. Net jeigu kalėjime sėdėsi, man plyš širdis iš skausmo, aš nepritarsiu tavo poelgiams, bet aš tave visvien mylėsiu, nes tu esi mano vaikas. O kuo tu nori būti-tavo pasirinkimas."
Mes visi vaikus mylime, bet kaip dažnai pasakome tai jiems? Ar dažnai apkabiname, paglostome, priglaudžiame? Netgi tada, kai jie ko nors prisidirba jie turi JAUSTI, kad tėvai juos myli, o ne tik auklėja.
Dar galėčiau rašyti, nes vskas liejasi iš dūšios, bet jau pati išsigandau kiek prirašiau-atsibos jums skaityti.

O šiai nuomonei labai nepritariu. Man beveik 16, ir tikrai negeriu ir nerūkau pakampėse,kad draugam įtikt gal dėl to jų daug ir neturiu, tačiau man gerai ir su tais kurie negeria ir nerūko...

mano nuomone, norint kad vaikas iš šeimos nelėktų pas velniai žino kokius draugus, reikia jam suteikt tokius namus, kuriuose miela būti ir pasiūlyti tokį laisvalaikį, kur jokie draugai neprilygtų. pvz. keliauti, sportuoti, dalyvauti visuomeninėje veikloje, linksmintis, išmokyti gyvenime naudingų įgudžių (pvz. vairuoti).
jeigu tėvai zanūdos, kurie pamiršę ką reiškia linksmintis, jų laisvalaikis apsiriboja tv ar sodu, ir namie iš vaikų tik reikalauja (mokytis, tvarkytis, laiku grįžti namo) o daugiau niekas neįdomu -- tai aišku tokiems vaikams draugai svarbiau.

man paciai sunku visa vaikyste buvo pritapti prie kitu vaiku Nepamirsiu niekad kaip bliaudavau namie, nes neturiu draugiu.. Paauglystes laikotarpiu visi bendraamziai irgi atstumdavo, mamai nedrysdavau pasiskusti, jog esu vienisa, nes mama daug dirbdavo, tevui nelabai idomu budavo, geriau alaus isgers.. is vis su mama nemegau kalbeti, nes bijodavau, kad issigalvos nesamoniu ir paskui reks ant manes arba neleis kazko.. 17-os rukyti pradejau, nes bandziau taip draugiu susirasti.. ta zalinga iproti ir dabar turiu Norejosi kuo greiciau pabegti is namu, nes tevai nieko neleisdavo mano manymu ir labai kontroliuodavo.
Si pavasari labai sunerimau kai manoji uzsisklesti pradejo, ejau kartu pas psichologe, kalbejomies daug. Pasirodo ji meluodavo, nes manydavo, jog bausim, neleisim kazko. Vis bandom idiegti, kad pykstam ne del to, kad kazkas nesiseka, bet uz tai, jog meluoja arba nepasako. Susigriebiau ir del laiko skyrimo vaikams savaitgali bandau suorganizuoti kokia isvyka ar pramoga, kaip vaikai sako "suda malam" (atleiskit uz issireiskima ) Kazkiek padeda, atviresni tapo ir netgi tarpusavyje bendrauti labiau pradejo. Truputi sunkoka siemet, nes tenka man vienai uzsiimti ju pramogomis Tetis del sveikatos sutrikimu nebegali ir nebegales ilgeliau su jais padukti ar pasivaikscioti, tad tenka man vienai pasitelkti fantazija..