Škotų nulėpaausiai ir stačiaausiai

Įtariu, kad čia gal Gelu sesers vaikas Forume vis pasirodo Niurkutės giminaičiai, o ji mus visai pamiršo

O dėl kniaukimo - tai tikrai, Bugis irgi vaikšto iš paskos ir reikalauja dėmesio
Bet gal Točiui reiktų draugelio, ar draugytės

Aš atėjau pasiskųsti: įtariu, kad ten veisime kažkas kažką sumaišė ir Bugiui įtaisė karvės uodegą, ne kitaip Aš suprantu, ką daro ir kaip juda katės uodega, bet tik ne pas Bugį Jo uodega nuolat svysčioja į visas puses, dar apsuka ją ratu ir mosikuoja kaip nuo musių gindamasis O jeigu dar sėdi "ant tako" su savo ilga uodega ir jį reikia peržengti, o jis tą uodegą į kitą pusę pasuka, nu, jaučiu, kad kada nors išgriųsiu visu ūgiu Ir dar tas pamakalavimas man per veidą, paskui kol akis pasikrapštau nuo plaukelių... vien žodžiu...

Sidabre net matau:DDD nu ma tai grazi ta Bugio uodega:)

Nimfa ir gi pas mane snekorka - vis pasisaukia, kad ateiciau padziaugt, kai pati tingi:) o paskutinis bajeris jos sugalvotas, kad kniauksi i virtyve nuejus tada turiu nueit jos pasiimt ir atsinest i kambari, o tada padziaugt:DDD

Nea, ne taip. Etnos ir Točio tas pats tėvelis. Jetau, kad aš čia pievų kokių nepripjaučiau Nu bet man rodos tikrai ...
Nu bet Niurkute pati kalta - nepasirodo kai šitaip kolektyvas laukia - tai tegul skaito pasakas tada



Tegu jau tas Točis pabūna lepunėlis, o aš geriausia draugyte


Sidabre, O Bugutis visada uodegytę mataruodavo? Mūsų katyte persyte tai kai ko nors nepatenkinta pasidarydavo, tai iš karto iš uodegos "manierų" pasimatydavo

Nelįsk, berniūkšti, čia bus mano guolis



Na, Bugučio uodega man irgi patinka, ir ji yra graži Bet tik sakau, kad dažnai ją vizgina, o kai dar tokia ilga...
Bet judina tai tikrai ne dėl to, kad sunerimęs, jis ir valgyt prašydamas ją vizgina į visas puses, ir žaizdamas, ir net po kaldra lįsdamas irgi uodega švytruoja

Sidabre jis demonstruojasi ka turi:)

Tik šeimininkui nesakykite, kad mamukas leidžia leidžia miegoti lovoje.... Ir dar ant šeimininko pagalvės......

Kokie meilūs man mūsų kačiukai Ir Točis, ir Šarlotos mažutė ... Paskaičiusi jūsų postus irgi nuėjau į Niurkutės puslapį kačiukų pasižvalgyti. Visi labai Ir meinukai gražūs jau tokie didžkiai, ir škotukai mūsų irgi.

Mano Čiko uodegą vizgina tik kai nepatenkintas kažkuo būna. O šiaip mėgėjas prieiti prie veido ir užpakalį atsukti Tai tuomet, kaip Sidabre ir sakote, pilnas veidas jo plaukų, nes uodega tai irgi užpakalinėje dalyje yra O plius dar pasitrina
Pas mane ir vyras, ir sūnus serga, tai šiandien su sūnumi buvo naktį kartu. Sūnus greičiau ir užmigo. Gerietis tas mano katinas Toks jau fainuolis. Atsisėda, savo skruostukus pakabina ir sėdi. Toks apvalaus veido kaip visi mūsų šeimoj Mes taip juokaujam, sakom, kad tinka ši veislė mums

O tai kur dar gali miegoti toooooookio grožio kačiukai kad ne ant pagalvės ? O šeimininkui



Kačiukai tai mūsų tikrai patys patys gražiausi. Tik aš dar laukiu , kad pasidžiaugt kaip neužmirštuole galėčiau ir pasakyt " toks gerietis mano Točiukas" o kol kas tik šianakt su savo nosyte ir ūsais 3 val nakties prikėlė... Gal baisų sapną susapnavo

Ačiū, lyn27, tu ištiesų mane supranti, aš gi nekaltas, kad mano uodega tokia ilga, net į nuotrauką netilpo Na, dar mama supranta, ji tik retkarčiais mane karviuku pavadina, ir tai tyliai man į ausį, kad kiti negirdėtų, o po to švelniai pabučiuoja Bet galėtų taip dažnai ir nebučiuoti, nes po aš turiu labai ilgai praustis....



Apie mūsų gražiuosius katinėlius - jie tikrai labai geriečiai, ir aš visada stebiuosi, kad Bugis niekad neužgaus, net su Katyte žaisdamas jai pasiduoda, kad jos neskriausti , aišku, ta ir naudojasi jo gerumu Na, pvz., jis kartais naktį ateina į lovą, nes jam kitame kambaryje gal šalta, gal liūdna, bet Katė atranda būdų, kaip jį vėl išstumti Ir man tada gaila Bugučio, ir aplamai, jis toks liūdno veido katinėlis, o dar tos palinkę ausys, tai man tada panašus į nuskriaustą...

Ir Šarlotė taip kukliai prisiglaudusi ant pagalvės, bet irgi atrodo liūdno veido, ir nulėpusios ausys kažkaip tą liūdnumą paryškina... Ar čia man taip rodosi

Lunyte Jūsų katinėlis dar per mažas. Mes kai Čiko pasiėmėm jis mums irgi miegoti nedavė. O sūnų tai dar iki šiol mėgsta pažadinti Šiandien iš ryto radau sūnaus kambario duris užbarikaduotas, kad Čiko negalėtų pas jį patekti ir pažadinti O tas gudruotis koridoriuje įsibėgėja ir į tas duris atsitrenkia, kad jos atsidarytų Anekdotas
Aišku, Čikučiui neskauda, jis pristabdo prieš tas duris, nesusimuša jis, bet pats faktas. O sūnus jį išstato, nes jis lenda prie jo naktį, kai jam liūdna. Pradeda laižyti, letena per veidą braukti ir pan. Vienžo, žadina.

Bet tai aš nukrypau nuo temos. Lunyte jūsų Točis dar nepriprato prie jūsų režimo. Kad jis labiau miegotų naktį, veisėja mums patarė daugiau su juo žaisti prieš miegą, kad jis išsilakstytų. Su laiku toks jo elgesys pasikeis. Tik jūs irgi turite tam dėti pastangas. Su juo reikėtų ne šiaip sau pažaisti, o pavaikyti gerokai, kokį pusvalandį, kad jis palakstytų. Tuomet jis ir miegos geriau naktį. O dabar jis jus žadina, nes jam liūdna, nėra ką veikti

Mūsiškis mus žadina dabar rytais kokią 8-8.30 val. savaitgaliais Irgi ateina ir pradeda laižyti. Jeigu nesikeli, tuomet atsigula ant žurnalinio staliuko priešais mūsų sofą (mes miegamojo su vyru neturime) ir atsikėlus pirmas dalykas, kurį pamatai - mūsų katino pilnas priekaišto žvilgsnis

Va taip ir gyvename

Labas rytas,

na, o aš pastebėjau, kad Shadow laiko mane savo nuosavybe ir labai pyksta ir pavydi, jei kartais Šarlota įsitaiso šalia....
Jis pas mane toks drąsesnis, labiau bendraujantis....
O mažutė - baikštesnė, bijo prieiti... Tačiau noras pasiglaustyti nugali ir ji prieina, atsigula šalia ar ant kelių...
Tai va - vakar Šarlota susivyniojo man ant kojų, kol sėdėjau prie kompo, šiaip dažniausiai taip susisukdavo Shadow, tačiau jis miegojo ant fotelio ir į mane nekreipė dėmesio tol, kol nepamatė, kad atėjo Šarlota.... Tas greitai pribėgo.... Atsisėdo ant stalo ir piktai žiūri į Šarlotą....
(Aš šiaip į jų bendravimą stengiuosi nesikišti, kad nekiršinti... Tik iš pradžių gyniau mažiukę, nes drambliuzas užgriūdavo ant jos, tačiau dabar ji jau ir pati neblogai apsigina...)
Aš laukiu kas vyks toliau...... Shadow palaukė... Mato Šarlota nejuda.... Ji guli ir murkia... Aš ja paglostau, Shadow paglostau... Lygiai vienodai abu.....
Shadow ištiesė koją į maže... Kai koją ją pasiekė - išlindo nagai...... (laukiu).. Tada jis taip atsargiai žiūrėdamas į mane su koja kepšteli Šarlotą... Ji toliau guli... (aš nesikišu) Tada tas jau grubiau.... Aš sudraudžiu... Jis puikiai žino savo vardą, todėl užtenka pasakyti atitinkama intonaciją ir jis supranta, kad jau prisidirbo.... Viena ranka paglostau Shadow, kita Šarlotą.... Priglaudžiu veidą prie Shadow, pasitrinu.... Atsitraukiu.... o jis..... - pasilenkė ir nestipriai, bet įkando Šarlotai į uodegą Ta aišku, kad iškart pabėgo.....
Spėkite, kas bandė susivynioti ant kelių?....
Subariau savo pavyduolį, sugėdinau...... (nerėkiau ir nemušiau..... per daug mylimukai man brangūs) Paėmiau ant rankų... dar pabariau ir paleidau ant grindų.....
Toks nelaimingas žiūrėjo į mane, tačiau tik taip sugalvojau kad galiu jį nubausti už mažės skriaudimą....
Ir tik dabar susimasčiau, kodėl Šarlota miega visada gale kojų... Nes dičkis jai neleidžia!.... Jis visada susivynioja man šalia veido, galvą padeda ant pagalvės (o jei ištaiko, tai ir visas ant pagalvės susivynioja ) o mažiukė ant lovos kraštelio, galia kojų.... Tačiau vis ateina man į veidą trumpam pasitrinti iš kitos pusės, kur Shadow neguli....
Šiaip nei vieno neišskiriu.... jei glostau vieną ir ateina antras - glostai abu.... tai vieną, tai antrą (kuris, tik po kojomis pasimaišo ) - išbučiuoju ir iškutenu.... Šeriu abu vienodu maistu, abiem į atskirus indelius dedu tą patį paštetą... mažiukei mažiau, Shadow daugiau, tačiau jie net per kartą ir nesuėda viso..... na neskriaudžiu nei vieno...
Tai kodėl toks Shadow pavydas?...
Patarkite, kaip su mano jaunimu elgtis....

P.S. Kol supyliau laišką... Ir rytas praėjo....
P.P.S. Šarlota net tada kada žaidžia išlieka liūdno veido..... Čia jau ausiukai ją tokią nabagėle paverčia.....
Papildyta:

Aš Shadow pripirkau krūvą visokių žaisliukų... Kamuoliukų važinėjančiu, trasų, pelių, plunksnų, kamuoliukų ir t.t. (namuose per sūnaus ir katino žaislus - praeiti buvo neįmanoma ) Plius kaip ir sakė neuzmirstuole užžaisdavome jį vakare.... O po kokių 3 sav. susidėliojo jo ritmas pagal mus....

Labas rytas,
iš tiesų kas augina ne vieną katinėlį gal ką ir patars Bet mano atveju - išskirtinių priemonių neturiu, tiesiog reguliuoju situacijas. Mano Katytė irgi įsitikinusi, kad aš esu jos nuosavybė, o Bugis - na, kaip gražus daiktas namuose, kuris irgi priklauso jos šeimininkei
Bet man gerai yra tai, kad kieminukė Katelė visiškai manim pasitiki, ir neįsižeidžia, jeigu pasakau, kad eitų sau, arba nustumiu nuo kelių, ji nepyksta. Su Bugiu niekada taip negalėčiau pasielgti, nes jis labai nuliųstų ir gulėtų vienišas kur nors...
Maitinu vienodai, žaidinu abu, glostau abu, tikrai neišskiriu, bet tiek būna momentų, kad Katė stebi ir maždaug: "aha, o savo Bugiui tai dabar kažką duodi, aha, tu jį glostai " ir t.t. Ir prisistato - "taigi, žaisk ir su manim taip pat, duok ir man iš saujos paragauti" ir t.t.
Tiesiog, pavydas - yra didelis jausmas ir jį nugalėti sudėtinga
Na, iš visko ką prirašiau, išvada - neskriaudžiu abiejų, rūpinuosi abiem, bendrauju su kiekvienu pagal jų pomėgius, per kokias grumtynes įtartinas, pristabdau ir sakau, kad taip negalima....