Mano katinukai tai nėra pavydūs. Bet jie neturi ko pavydėti, nes nemėgsta nei ant rankų būti, nei ant kelių gulėti. Skanukų gauna po lygiai, o paglostymų pasiima kiek kuriam reikia
Puma rytais apie kojas aštunkėm trinasi, tada turi ją glostyti, o Šelmis dešimt kart per dieną gali prieiti-miau miau- nukrenta ant šono ir glostyk jį
Ryte, kai nueinu į tualetą, tada irgi abu manimi pasidalina:draugiškai krebždena duris iš anos pusės
Nors kartais būna ir nelabai draugiški. Būna taip: iš pradžių žaidžia gražiai, malonu žiūrėti, paskui skraido plunksnos, t.y. kailio gabalai, paskutinis etapas, kai Šelmis guli sustingęs ant nugaros gynybinėj pozoj, iškėlęs keturias kojas į viršų, o Puma tupi šalia, žiūri iš viršaus, ir plačiais mostais kairėn dešinėn mataruoja uodegą. Tada jau gelbėju Šelmį, liepiu jam nenusileisti, o Pumą baru, kad skiaudžia mažesnį
Dėl katinėlių liūdnumo... Man patiktų, kad jie mokėtų šypsotis
Pumos mėgstamiausias žaislas - paprastos pelytės iš RIMI, tokios iš virvelių. Žaidžia su jom beveik kasdien nuo kalėdų. Nei vienas žaislas tokio populiarumo neturėjo
O Šelmis tai kuklus berniukas - jam geriausi tokie rutuliukai iš saldainių popieriukų
Būsiu pikta, jei tukdysi miegoti