Blogai....
Išgaišot, ane. Man tai gan nieko. Išskyrus, kad pagėrus vyno dvi dienas iš lovos neišlipau. Nors aš iš jos ir taip nelabai lipu, bet maniau, makaulė nukris. Seniau taip nebūdavo.
Labai prasmingą skaitalą skaitau "Vyrai ir meilužiai".
Labai prasmingą skaitalą skaitau "Vyrai ir meilužiai".
Vakar buvau juodoj nevilty, depresijoj, del sveikatos ir siaip, o siandien jau zymiai geriau, sveikata normali, kaip cia taip 
Tai svenciu istverta diena pakenciama nuotaika.
Papildyta:
skaitau gera knyga banaliu pavadinimu apie svarbius dalykus nebanaliai, bet paprastai, dar kartą įsitikanau, kaip svarbu normali savivertė norint neturėti įvairių kompleksų, sutrikimų, dar blogiau - nesirgti depresija. Iš savo patirties galiu pasakyti, akd tik kai man buvo beprotiškai blogai, taip ir savivertės likdavo nulis ir paūmėdavo mano liguisti dalykai.
Knyga apie savęs priėmimą, nebijojimą būti savimi, pasakyti "ne" , apie savivertę, aukštą trapią ir žemą savivertę, apie normalią, apie savivertės ryšį su depresija, daug apie ką.....apie pavydą ir pavyduliavimą labai teisingai, žodžiu, gera.
"Netobuli, laisvi ir laimingi" - Christophe Andre.
Tai svenciu istverta diena pakenciama nuotaika.
Papildyta:
skaitau gera knyga banaliu pavadinimu apie svarbius dalykus nebanaliai, bet paprastai, dar kartą įsitikanau, kaip svarbu normali savivertė norint neturėti įvairių kompleksų, sutrikimų, dar blogiau - nesirgti depresija. Iš savo patirties galiu pasakyti, akd tik kai man buvo beprotiškai blogai, taip ir savivertės likdavo nulis ir paūmėdavo mano liguisti dalykai.
Knyga apie savęs priėmimą, nebijojimą būti savimi, pasakyti "ne" , apie savivertę, aukštą trapią ir žemą savivertę, apie normalią, apie savivertės ryšį su depresija, daug apie ką.....apie pavydą ir pavyduliavimą labai teisingai, žodžiu, gera.
"Netobuli, laisvi ir laimingi" - Christophe Andre.
Vel nelabai gerai, geriau raminama, kad sirdi nuramintu ir neplaktu taip.....is nerimo visa tai, kuris be priezasties, garsiai kalbu, gal kad vaikai nuolat perrekia namie, o gal is gynybiskumo....
QUOTE(Septynstygė @ 2015 01 25, 09:27)
Vel nelabai gerai, geriau raminama, kad sirdi nuramintu ir neplaktu taip.....is nerimo visa tai, kuris be priezasties, garsiai kalbu, gal kad vaikai nuolat perrekia namie, o gal is gynybiskumo....
Sveika
Man taikytoje kognityvineje terapijoje ismokau,kad nerimo be priezasties nebuna, ji sukelia taip vadinamos automatines mintys. Sios buna nepastebimos, todel taip ir pavadintos. Darydavau pratimus kurie padejo. Tam tikrais momentais, net gatveje prasidejus nerimui, stodavau, traukdavau lapa ir rasydavau, bandydavau pagauti ta pradine, autumatine minti/baime uz uodegos. Sekantis zingsnis budavao ivertinti logiskai. Rasymas padedavo, tai tapo iprociu. Zinoma, tuo metu tai aptardavau ir su gydytoja, bet gal jums pades ir taip nors kieik. Siuo metu gyvenime, kai uzeina baimes, ar nerimo priepoliai, tai automatiskai pasiziuriu is kur kyla ji. Priezasty randu visada, kai kada tas ieskojimas trunka kelias dienas, na zinoma ne istisai apie tai galvojant. Tiesiog kai kurie dalykai yra giliai, ir isiseneje supratimai apie save uziima laiko. Be to skauda kai kuriuos dalykus krapstant, bet nieko, velgi growing pains http://www.therapist.../anxiety/adults
pasiziurekit cia, gal jums tiks. Daug ten ju visokiu yra.
Pasakykit jūs man. Kaip jums sekas mokytis kokio naujo dalyko? Nesuprantu, man senatvė, ar psichumo liekamieji reiškiniai, bet, toks jausmas, kad niekaip. Kadangi jaučiuos visai neblogai, buvau pačiuožinėt antrąkart gyvenime (beje, pirmą su depresikėm prieš kokį šimtmetį). Kiti, žinau, kad bac ir išmoksta, nu aš geriau nesakysiu, kaip ten čiuožiu... Bet tai liečia ne tik šitatai. Ir protinės veiklos reikalaujantys veiksmai, kur reikia ką nors išmokti, man sunkiai įveikiami. Atidėlioju iki begalybės, nesusikaupiu visiškai.
QUOTE(Night13 @ 2015 01 26, 00:38)
Pasakykit jūs man. Kaip jums sekas mokytis kokio naujo dalyko? Nesuprantu, man senatvė, ar psichumo liekamieji reiškiniai, bet, toks jausmas, kad niekaip. Kadangi jaučiuos visai neblogai, buvau pačiuožinėt antrąkart gyvenime (beje, pirmą su depresikėm prieš kokį šimtmetį). Kiti, žinau, kad bac ir išmoksta, nu aš geriau nesakysiu, kaip ten čiuožiu... Bet tai liečia ne tik šitatai. Ir protinės veiklos reikalaujantys veiksmai, kur reikia ką nors išmokti, man sunkiai įveikiami. Atidėlioju iki begalybės, nesusikaupiu visiškai.
Dėl čiuožimo tai visai normalu.
Dėl naujų protinių dalykų - kas kita. Žiūrint, kaip anksčiau tau sekėsi mokytis. Gal ir pablogėjo padėtis, be to, jei nesilavini, tai nenuostabu, kad ir įgūdžiai pasikeitė, ir atmintis suprastėjo, bet nenuvertink savęs ir neišsigąsk, viskas įmanoma, svarbu savęs nespausti ir nenusivilti. Aš įsitikinau, kad galiu mokytis, ir norvegų kai prieš porą metų mokiausi, gerai sekėsi, bet užtat labai trukdo viskam nerimas, psihinės ir fizinės problemos.
QUOTE(Night13 @ 2015 01 26, 00:38)
Pasakykit jūs man. Kaip jums sekas mokytis kokio naujo dalyko?
Depresijos periodu sunkiai sekasi mokytis, bet kai depresija praeina, daug lengviau. Aš nuolat mokausi, tai galiu palyginti.
QUOTE(mansunku @ 2015 01 26, 04:05)
Depresijos periodu sunkiai sekasi mokytis, bet kai depresija praeina, daug lengviau. Aš nuolat mokausi, tai galiu palyginti.
As irgi manau, kad ligos paumejimo metu bet kokia veikla naturaliai ribojasi. O siaip, smegenys kaip raumenys, reikia patreniruoti, o ilga laika paiilsinus jas, tereikia "i forma" grizti. Zinoma su metais, gali kai kurie procesai gali vykti leciau.
Vadinasi, senatvė.
QUOTE(Night13 @ 2015 01 26, 14:46)
Vadinasi, senatvė.
Kokia tau senatvė?
O apie šalutinį visokių AD, raminančiųjų ir neuroleptikų poveikį atminčiai skaitei?
Geriau jau neskaityt.
QUOTE(Pinot noir @ 2015 01 26, 16:52)
Kokia tau senatvė?
O apie šalutinį visokių AD, raminančiųjų ir neuroleptikų poveikį atminčiai skaitei?
Geriau jau neskaityt.
O apie šalutinį visokių AD, raminančiųjų ir neuroleptikų poveikį atminčiai skaitei?
Geriau jau neskaityt.
na jo, bet be jų ne tik atminčiai blogai. tada viskam blogai. kadais mokymuisi buvau, skaitau, kad gabi, kas liečia protinius reikalus. žiūriu, kad kuo toliau, tuo labiau viskas atrodo kosmosas, norint ką išmokti. ar gal, kad noru nedegu...
bet tai, atrodo, visai ramu, bet norėti tai nieko nenoriu, išskyrus paėsti ir pamiegoti, nei ko gražaus, bobiško, nieko man nereik. tiesa, ant ledo visai norėjau.
