QUOTE(Hmmm... @ 2015 01 29, 16:42)
Sorry, bet .. nafik to reik? Tas jūras verst ir kalnus perplaukt? Kažkokia didybės manija
Man užtenka, kad "jis" su manim kartu vaikus augintų, bendrą gyvenimą vestų, kad sergančiai arbatą paduotų ir vaistų nupirktų, kad netrukdytų man gyvent ir esant reikalui petį atsirėmimui pasiūlytų. Nėra didelio didvyriškumo ir didelių pastangų žvaigždėms nuo dangaus kabint. O vat kasdieninėse detalėse nepaskęst ir solidžia atrama smulkiuose nesklandumuose būt, tai jau menas.
P.S.: Aš suprantu, kad tai tik posakis. Tačiau jei atvirai, jis yra nesąmonė, nes skatina koncentruotis į dalykus, kurie kasdieniniame gyvenime neturi jokios prasmės. IMHO.
Taip, tai ir yra TIK posakis, kuris realybėje tą ir reiškia - sergančiai paduoti arbatą, nupirkti vaistų, visada duoti atsiremti petį ir žinoti, kad turi žmogų, kuriuo gali pasitikėti, nes jis pats, savo noru yra su tavimi - ne todėl, kad jam plauni kojines, ne todėl, kad jam patogu, nes valgyt visad paduota ir juolab ne todėl, kad iškeltas ultimatumas - arba iki kovo pasiperši, arba ne
Man santykiuose reikia žinoti, kad vyras pats nori būti su manimi, o ne dvejonių, svarstymų, sliekų ieškojimų užpakaly, kaip temos autorės atveju. Ji ne kartą pakartojo, kad juo nepasitiki - tai kaip galima norėti su vyru, dėl kurio nesi tikra, kurti šeimą
Papildyta:
QUOTE(Ciccio @ 2015 01 29, 16:48)
tik senmergė gali taip pakalbėt
O kai jūsų vaikas pasisako, kad suvalgė visą lėkštę makaronų, tai galvojat, kad dabar šukėm kakos, nes, kaip suprantu, su vaizdingais posakiais neteko iki šiol susidurt?
P.S. Mes su vyru jau 10 metų kartu, taip, kad senmergyste net nekvepia