QUOTE(mazenis @ 2015 02 20, 19:15)
Tai visada i darba su augintiniu?Jums netrukdo? Priskyriau jus prie tu,kurios su jorkais kaip papuosalu vaiksto.
Na jorkai ir kt. "rankinukai" ne man. Bet...kiekvienas renkamės pagal save. Kokia veislė bebūtų, svarbu meilė gyvūnui.
Tai mano trečias šuo. Pirmą vaikystėje padovanojo, sesė parsivežė iš Simferopolio. Veislė

"balionkė". Tada apie tai negalvojom, tėvai tiek nesureikšmino. Antras - taksas. Pirkom vaikų džiaugsmui. Išsirinko dukra. Tačiau, dukros suaugo, išvyko studijuoti, gyventi į Vilnių. Dabartinę rinkausi sau ir labai atsakingai. Buvo tokių, kurie atkalbinėjo dėl mano gyvenimo būdo, vargo ir t.t. Bet buvo, kurie palaikė ir net skatino ir, būtent, cvergą. Nuo tada ir pradėjau domėtis. "Sekiau" Taurės Prados gyvenimą

Turiu, tikrai, puikią kompanjonę. Dabar net ir patys didžiausi mano pasirinkimu skeptikai nustebę

kaip puikiai viską suderinu.
Į darbą ne visada vežuosi

Tai jau šunė vargtų. Tiesiog tada, kai žinau, kad kelionėje užtruksiu ilgiau nei 12 val. arba ne vienai dienai, arba turėsiu daugiau laisvo laiko. Darbe ji būna bokse, ramiai stebi situaciją arba tiesiog miega. Per pertraukėles - į lauką. Kai darbas vietoje - lieka laukti namuose

Sugrįžusios dukros "pasisavina" šunę.
Net veduosi (kai geras oras) į repeticijas. Gera proga pasivaikščioti kartu

Iš to turime abi naudą. Kitais atvejais, važiuoju mašina ir šunės nesivežu.