QUOTE(Subjektyvi @ 2015 02 18, 21:07)
world, galima rasti labai daug priežasčių, dėl kurių norėtum ir galėtum atimti vaikus
Vilnera pvz. įvardino, kad vien emigracija be vaikų jau pakankamai svari priežastis. Ir tokie argumentai tik dar kartą patvirtina, ką Aimeja teisingai pastebėjo, kad čia yra šventesnių už popiežių.
Čia labiau kaip su ta pustušte ir puspilne stikline

Grėsmių įžvelgimas, paieška, noras rasti. Pvz. kad ir tų tėvų izoliacija, reti susitikimai, nenoras, kad tėvai dažniau susitiktų su vaikais net tada, kai realiai tos teisės dar neapribotos, dar nėra teismo sprendimo, nėra nieko, tik pirminis etapas. Jau tada tie tėvai yra už borto.
Tai ne vien as tas gresmes ir blogi izvelgiu,kai paliekami vaikai,tevams isvykus uzsienin. Vaiku teises pazeidziamos visos..
http://www.ikimokykl...o-duomenys/5698
Psichologai bei vaikų teisių apsaugos specialistai sutaria, kad į užsienį išvykstantys tėvai su savimi turėtų pasiimti ir vaikus. Tačiau daugeliu atvejų tai labai sudėtinga, ypač, kai žmonės palieka šalį, nebūdami tikri dėl savo gyvenimo sąlygų svetur. Daugelis tikisi iš pradžių patys įsitvirtinti, o vėliau pasiimti ir vaikus. Be to, užsienyje trūksta lietuviškų mokyklų. Paprastai lietuviai vaikai lanko tos šalies, kurioje gyvena, bendrojo lavinimo mokyklas (Liaudanskienė). Tokiu būdu emigravusių tėvų vaikams kyla ir mokymosi sunkumų.
Taigi emigracija iš Lietuvos daro didelę žalą šeimoms bei vaikams jie ne tik dažnai būna atskirti nuo tėvų, bet ir neretai apsunkinama tokių vaikų socializacija. Pastarasis reiškinys neigiamai veikia ne tik šalies socialinę ir ūkio raidą, bet ir švietimo, darbo, sveikatos apsaugos ir kitų sričių padėtį.
Kiekvienas vaikas turi teisę pažinti savo tėvus ir bendrauti su jais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo šeimos. M. Šimonis ir J. Januškienė nurodo tokias specifines vaikų teises:
teisė žinoti savo tėvus;
teisė nuolat bendrauti su tėvais;
teisė gyventi su tėvais, nebūti su jais išskirtam;
teisė, kad tėvai užtikrintų normalias gyvenimo sąlygas vaiko auklėjimui ir vystimuisi;
teisė į šeimyninio gyvenimo neliečiamybę (pagal Sagatys, 2006).
Vaiko teisę į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius galima laikyti viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Dar 1959 m. Vaiko teisių deklaracijos 6 principe buvo įtvirtinta, kad vaikas turi, jei tai įmanoma, augti jausdamas tėvų globą ir atsakomybę ir niekuomet nestokodamas meilės ir dorovinės bei materialinės paramos.