Dievas ar Ateizmas- kas racionaliau?

O ar neturėti tikėjimas būti kiekvieno dvasinis, asmeninis pasirinkimas?

Man visiškai netrukdo, kas kokią religiją propaguoja, tol, kol jo laisvė išpažinti tą religiją nesikerta su mano laisve jos neišpažinti.

O kai vienos religijos ar konfesijos atstovai valstybiniu lygiu pradeda daryti įtaką netgi tiems valstybės gyventojams, kurie jo religijos neišpažįsta, tai darosi bjauriai nemalonu.
Savo bendratikiams jie gali daryti kokią tik nori įtaką, bet kai jų tikėjimo tiesos liečia visiškai svetimus žmones?
Papildyta:

Tai jūs su visu savo "išmanymu" teigiate, jog Kristus sukūrė pasaulį senajame testamente? Jog jis - savo paties sūnus, pats atsiuntęs save atpirkti žmonijos nuodėmių, ir Kristus sėdi savo paties dešinėje, iš šventoji trejybė susideda iš Kristaus, Kristaus ir Kristaus?
Skaičiau ir ST, ir visas NT evangelijas, bet niekur neradau parašyta, jog Kristus ir yra tas vienatinis dievas, sukūręs pasaulį. O jei teigiate, jog vienas dievas sūkūrė pasaulį, o Kristus - jau kitas dievas, tai verčiate krikščionybę iš monoteistinės religijos į polteistinę. Revoliucinga, bet juk visokių sektų pasitaiko Kokių dar krikšionybėje dievų žinote, papasakokite, jau darosi įdomu.
Beje, kad esate žinovė - ar tikrai skaitėte ST ir NT?

mda, o negeriantis alkoholio visuomet yra susijęs su alkoholizmu, tiesiog dieviška logika.

Man asmeniskai, diskusija tai vienas is budu "padaryti savo galvoje revizija".
Butent . Bet, konkreciu atveju, su oponentui kuris ateina tik tam, kad "pasiulyti pirkti drambliuka" diskusija beprasme.

Man atrodo, kad kol yra abejones tol zmogus masto, kvestionuoti savo paties pasirinkima yra butina.
Papildyta:


Taip, turetu, bet visuomenine opinija yra gaji.

Na matot, bet jei susidaro didesnis buris bendraminciu ir jie yra organizuoti, turimais demokratijos svertais jie gali pasiekti daugiau nei pavieniai asmenys. Visuomenes interesai visada bus auksciau individo.

Kuri visuomenes dalis aktyvesne ta ir laimi.

Siaip, jei kalbeti apie musu valstybe, tai banzycia yra atskirta nuo valdymo. Bet naivu galvoti, kad baznytine morale neitoka zmones, kurie yra valdzioje.

Nenorit buti itakoti baznycios rinkite liberalus, o jei pasirinko visuomene konservatorius ir t.t. nieko nepadarysi. Toks didumos rinkeju pasirinkimas.

Nesu tikra, ar nemaišau, bet man atrodo, kad ta diskusija apie drambliuką buvo pradėta "įrodyk, kad nėra". Tada atsirado "įrodyk, kad yra". Tai ir "diskusija" pakrypo tokia neproduktyvia kryptim. Bet nevėlu gi, nebūtina įsitraukti į žaidimą "pirk drambliuką", galima viską pakreipt ten, kur norisi eit

Bet kodėl religingi žmonės taip bijosi to kvestionavimo? Galbūt aš neteisingai interpretuoju, bet man pasirodė, kad tikintys kaltina kitaip manančius "agresija", kurios bent jau aš šitoje temoje nematau. Kodėl manoma, kad šios diskusijos iškeltas klausimas (kuris pats saviame man neatrodo teisingas, nes tikėjimas ir racija gali, bet nebūtinai turi eiti koja kojon) "per daug iššaukiantis, provokuojantis, kiršinantis ir supriešinantis". Niekas nesupriešins ir nesukiršins, jei nesileisim, o provokacija - nebūtinai blogas dalykas.

Jei atvirai, aš nemanau, kad tikėjimui kaip tokiam (turiniui, o ne formai), reikalingi įrodymai. Jei aš tikiu, kad mane globoja angelas sargas//drakonas po lova//trolis mumis ar miškų fėja, tai aš tikiu tuo ir tiek. Nesvarbu, kad nematau, nesvarbu, kad nemato kiti, nesvarbu, kad kitiems mano gyvenimo įvykiai, kurie man asmeniškai rodo jo buvimą, atrodo atsitiktiniai arba rodantys kažką kito - koks skirtumas. Aš tikiu, kad yra taip ir mane tas tikėjimas tenkina. Galbūt kažkada aš apie tuos pačius reiškinius galvosiu kitaip. Bet tai, kad kiti netiki mano angelu sargu, neturėtų kelti pykčio, priešiškumo ar agresijos. Tai jų teisė, tegu.

Kiek kitaip yra su forma ir "visuotiniu" Dievo įvaizdžiu arba kai tikėjimas patampa "žinojimu". Ir kai pradedi sakyti, kad ir kiti turėtų elgtis/galvoti/tikėti taip, kaip "aš", arba "aš žinau, kaip yra" (o su jumis kažkas negerai, jei jūs tų žinių nepripažįstat), tada jau reikia turėtų argumentų (nebūtinai materialių įrodymų), kodėl ir kaip. Kitaip tariant, aš manau, kad labai sveika kvestionuoti religijas ir jų nurodomas "tiesas" beigi "žinojimą" to, kam pagrindžiančių argumentų neturi arba "tingi aiškinti", o asmeninis tikėjimas diskutuojasi tik tiek, kiek tikintysis yra pasiruošęs apie jį diskutuot.

Jūs esat nelaimingas žmogus. Iš jūsų pasisakymų sklinda nerimas, netgi panika, savotiška agresija, noras ginčytis, kovoti, įrodinėti... Iš tikinčio žmogaus atviškščiai - sklinda ramybė, taika, pozityvas... Aš nesu žinovė, ačiū Dievui, aš tikiu ir tiek

Pacioj pradzioj diskusijos buvo parasyta, kad tikejimo irodineti nera prasmes. Nes tam kad tiketi zinojimo nereikia. Irodineti galima tik zinojima. Jei oponentas tvirtina jog zino, tai tegu zinojimu ir pagrindzia. Kol kas neva "zinotojai" grindzia tik savo tikejimu.

Jei mes kalbedami ziuretumeme vienas kitam i akis, girdetumeme balsa, diduma problemu isnyktu savaime, tiesiog nebutu priezasties. Pirmu atveju, man rodos, mus veikia anonimiskumas, kuris suteikia musu vaizduotei daugiau galimybiu interpretacijai. Oponentas kuris savo mintimis priestarauja, abejoja asmens pozicija, nevalingai kesinasi i jo viduje nusistovejusia tvarka, kurios is esmes jis keisti nenori. Visai nesvarbu kad jis atejo i diskusija. Vieni nori abipusio dialogo, kiti gi tik dalintis. Kaip jau rasiau, as is esmes parazituoju kitu mintimis, izvalgomis, ju paglba darau revizja manyje nusistovejusioje "pelkeje". Kitam gi to nereikia. Tad mano balamutijimas ji erzina, nes jam reikia rasti argumentus patvirtinancius savo pozicija. Tikintiesiams su argumentais yra sunkokai, nes jie saikstomi dogmomis-religinemis dokrinomis. Tai agnostikui lengviau jie turi aibe irankiu, tikintysis yra ispraustas i remus. Religija, konfesija zmogu apriboja. Pvz. man agnostikui kuris gilinosi i Biblija, sudeninga suprasi kaip laisva valia zmogus gali riboti Dievo, pasailio pazinima, katekizmas tai elementarus ribojimo irankis. Tora, Koranas irgi neisimtis, dar daugiau reglamentuoja. Man atrodo, kad maziausiai reglamentuojanti religija, leidzianti daugiau mastyti, abejoti, ieskoti yra budizmas, nors gerai pagalvojus Tripitaka ir yra kanoniniu rastu rinkinys...

Butent

Protingai rasai, bet man vistiek jokia religija neegzistuoja Visos jos sukurtos netgi ir budizmas

da da, bet žmogus, nesusijęs su alkoholiu, nevadina savęs analkoholiku (antialkoholiku), žodis "ateistas" nuo kokio žodžio? Ateistas vien savo pavadinimu yra susipriešinime. To negali pasakyti apriori apie negeriantį žmogų. Žodžio negeriantis sandara ir prasmė nenusako, kad negeriantis yra kovojantis ar pasisakatis prieš gėrimą jis tiks gali būti, bet nebūtinai yra.

Susitarkime dėl terminų, tada nereikės dieviškosios logikos, užteks tarptautinių žodžių žodyno. Palikime dieviškąją logiką tam, kam ji priklauso.

jūs paimate "iš lubų" pavyzdį ir bandote pritempti "už ausų". Demagogija yra didis menas logika - didis mokslas. Yra kur tobulėti

atsiversk tą tarptautinių žodžių žodyną ir paieškok žodžio abstinentas. Tu teisi - tau tobulėti išties dar reikia.

cituoju Jūsų ankstesnį postą - "mda, o negeriantis alkoholio visuomet yra susijęs su alkoholizmu, tiesiog dieviška logika"

o negeriantis alkoholio jums tolygus abstinentui? Jau darosi įdomu . Negeriantis alkoholio nelygu abstinentui, čia maždaug pirmo kurso Filosofijos fakulteto logikos įvado kursas. Pasiskaitykit prie progos, savo laiku buvo labai įdomus kursas, dėstytojas irgi neblogas buvo.

Aš džiaugiuosi, kad man dar reikia tobulėti, maža to - stengiuosi tai daryti ir net šiokius tokius rezultatus matau .
Ir laba gaila, kad jūs nusprendėte, kad jūs jau pakankamai tobula.
Bet sveikinu - žmones kiršinti ir vos keliais žodžiais tiek daug nesąmonių pasakyti tikrai mokate. Tai menas, ne mokslas, tad kritikuoti meno negaliu, jį kiekvienas savaip suprantame.

tau dar mokytis ir mokytis, kad tu rezultatus matai - nieko nereiškia, kol jų nemato kiti - jų nėra.

žinot, krikščionys gali gali pasakyti tą patį - man netrukdo, jei kas nors neišpažįsta religijos ar išpažįsta kitą, kol tai nesikerta su mano laisve religiją išpažinti. Visuomenėje viešoje erdvėje išsakoma daug nuomonių, bet mus papiktina tos, kurioms mes prieštaraujam. Kad ir jūsų pavyzdys apie vyskupų ar pan. pasisakymą. Manęs tai neužkabina, aš dažniausiai toms mintims pritariu, bet kol kas Seimas priima įstatymus, o įvairios grupės išsako savo interesus.

Šv. Trejybės supratimas šlubuoja ir tarp pačių krikščionių, dar daugiau - skirtingos krikščionių konfesijos ją dar ir skirtingai interpretuoja bet dėl to slėpinys nėra neigiamas ar ginčijamas. Žmogaus tikėjimas turi būti sąmoningas (kaip ir netikėjimas, beje), bet tikėjimas pat tai yra ir kelionė - viso gyvenimo kelionė.


atsakau į paryškintą tekstą:
, geriau nė nepasakysi, bet man ta "diskusija" ir pasirodė neproduktyvi ir kartais net neetiška. Aš nebijau kvestionavimo, bet agresiją aš matau . Ir ne dėl savo tikėjimo - nuo to jis nesusilpnės . Provokacijos iš principo nemėgstu, nes ji labai dažnai kelia tik tuščią apsižodžiavimą. Nepriskirsiu provokacijos kategorijom "gerai" ar "blogai", tiesiog kažkodėl kur prasideda provokacija, dažnai baigiasi pagarba. Ir tada jau reikia "leistis" arba "nesileisti" supriešinamam - to galima išvengti ir sutaupyti energijos esminiams klausimams.

ir jau 100 proc. pritariu, kad kalba negali eiti apie racionalumą


giedruole, nepulčiau taip tvirtinti... Iš tikinčių žmonių taip pat dažnai sulaukiu noro ginčytis, kovoti, įrodinėti, ne visad iš jų sklinda taika ir ramybė. Juk ir Kristus sakė, kad yra atėjęs nešti ne tik taiką ir iš tikinčių žmonių esu sulaukusi tokio negatyvo patikėt negalėjau
apie nerimą ir paniką nesakysiu nieko, nes tai niekaip nesusiję su tikėjimu ar netikėjimu.

jei taip žiūrėsiu į pasaulį, kad tikintis žmogus teigiamas, o netikintis - blogas, aš jį neatpažįstamai iškreipsiu ir suvulgarinsiu.



o kuom budizmas nusipelnė būti išskirtas?
aišku, juk kiekvienas vis tik pasirenkame, kas mums egzistuoja, o kas ne nepriklausomai nuo to, ką čia šnekam

beje, sveiki visi ir visos gal reikėtų pavadinimą temos pakoreguoti dėl to racionalumo?