QUOTE(Riviera Maya @ 2015 04 01, 19:59)
1. As tikiu Dievu be jokiu tradiciju, be jokiu istoriju, legendu, knygu.
2. Tikiu juo tokiu, koki matau jo kuriniuose, bet ne zmonese, nes jis mums suteike teise buti savimi
Tai tik mano mintys, as ju niekam nekisu, tik pasidalinu 
Papildyta:
3. Kai net religines tradicijos, sventes tampa problema, tarp dideles ivairoves religiju
Kas belieka tame gero?
As uz vaikiskas sventes
Bet jei zmonems kitokio religinio tikejimo tai kazkokia tai tragedija
del to, kad ju religija tokios vaikiskos sventes nepripazista
Tai labai reali tragedija ivairiu religiju klasese, darzeliuose 
2. Tikiu juo tokiu, koki matau jo kuriniuose, bet ne zmonese, nes jis mums suteike teise buti savimi


Papildyta:
3. Kai net religines tradicijos, sventes tampa problema, tarp dideles ivairoves religiju

As uz vaikiskas sventes




1. Man, kaip kūniškai būtybei, turinčiai atminį ir jausmus, labai ir labai sunku tai iįsivaizduoti. Tiesiog nesuprantu, iš kur ateina jūsų tikėjimas, kur jis prasidėjo, kuo remiasi ir kam jums jo reikia? Čia aš labai labai rimtai klausiu

2. Kodėl žmonėse nematote Dievo? Ar šiame kūrinyje sunku įžvelgti Kūrėją? Sunku būtų patikėti, kad kūrinys nebeturėtų Kūrėjo braižo? Pats savęs juk nesusikūrė.
3. Mano 3 vaikai lankė/tebelanko darželį, viena eina į mokyklą, būrelius - buvo pas per visus 3 vaikus įvairių religijų atstovų - musulmonų, japoniukas buvo


Tragedija, mano supratimu, atsiranda tada, kai tos įvairovės nematai, kai jos nepriimi, kai proto mankšta neatliekama.
Sąmoningai vengiu Jėzaus Kristaus temos



Papildyta:
QUOTE(hi (: @ 2015 04 01, 01:17)
Ar jūs suprantate kokią prasmę pvz. katalikams ar ortodoksams reiškia Šv. Mišios, galimybė priimti Eucharistiją? Matėte kažkokį dvasine prasme tokio reikšmingumo atitikmenį gamtoje?
Beje, tikinčiam niekas netrukdo matyti gamtos ir ja žavėtis, džiaugtis Kūrėjo išradingumu ir artumu joje. Nėra taip, kad arba myli gamtą, arba eini į bažnyčią. Tai kuo sėkmingiausiai sutelpa žmogaus gyvenime be jokių "arba... arba". Pati be galo myliu gamtą. Šv. Pranciškus, kuo katalikiškiausias šventasis garsus Kūrėjo meilės matymu kūrinijoje. Ir melstis namuose, ryte ir vakare, pžriešpiet ir perpiet ir kada tik nori savais ir nesavais žodžiais niekas netrukdo tik todėl, kad sekmdieniais eini į bažnyčią.
Malda yra normali tikinčio žmogaus kasdienybės dalis.
Beje, tikinčiam niekas netrukdo matyti gamtos ir ja žavėtis, džiaugtis Kūrėjo išradingumu ir artumu joje. Nėra taip, kad arba myli gamtą, arba eini į bažnyčią. Tai kuo sėkmingiausiai sutelpa žmogaus gyvenime be jokių "arba... arba". Pati be galo myliu gamtą. Šv. Pranciškus, kuo katalikiškiausias šventasis garsus Kūrėjo meilės matymu kūrinijoje. Ir melstis namuose, ryte ir vakare, pžriešpiet ir perpiet ir kada tik nori savais ir nesavais žodžiais niekas netrukdo tik todėl, kad sekmdieniais eini į bažnyčią.

