Labas, mamukai,
nebeprieinu prie jūsų visai, jau ir viltis praradau. užsikuitusi su kačiukais, dantukus auginam, tai vienas, tai kitas, parėkiam, nemiegam, nu žodžiu, atsitraukti nebegaliu visai, apsižudo tuoj, brolis sesę terorizuoja, verčia, drasko, atiminėja viską, ji pamato jį ir pradeda drebėti ir verkti

bet tuo pačiu ir kartu būti nori, malasi vis, atšilo orai, galvojau, bus lengviau, gal kieme ant dekučio pasėdės, bet kur tau, tai paimk, tai panešk, su vežimuku išeinu, vienas miegoti nori, kitas rėkauja, turiu atskirti, o kaip, palieku gatvelėje vežimą, nešu vieną į namus, rėkia visa gerkle, parsivelku antrą, taip sukuosi, sukuosi, niekam laiko nėra, kur nors išėjus geriau, ramesni jie, patinka jiems, bet išeiti mums reikia ruoštis 2,5 valandos, greičiau niekaip nepavyksta, bagažinė iki viršaus, paskui visa tai atgal...
Pienuko vis dar tiek pat reikia, brolis naktim vis dar geria, kakoja kartais irgi kaip psiutę, burnočių kruopom užmaitinau, kakojo abu po 10 kartų per dieną, atrodo, tik tai ir veikiu, nešioju prausti, kitas tuo metu verkia..Kviečiuosi pagalbos, kiek įstengiu, nes jau visai sunku, vis sunkėja.. Broliukas jau tvirtai stovi, o va sesytė kreivai rropoja, vieną kojytę ištiesusi. Matau, kad tonusas skirtingas, bet ir raukšlytės skirtingos, pačios šlaunytės. Eisim pas ortopedą, bet tikiuosi, kad klubiukai ok. Brolis remiasi, stojasi visur, krenta, pyksta, visur ima tai vienas, tai kitas, spėk sekti, prie kompo nueiti neįmanoma, namie kažką pasidaryti irgi. Miega skirtingai, brolis keliasi 5-6 ryto, per pietus irgi nevienodai, mažė, būna, tik pusvalandį pamiega. Bet labai nevienodai, labai labai. valgo irgi nevienodai,pomėgiai irgi skirtingi, kas vienam skanu, kitam nė už ką, sesytė saldžiai mėgsta, brolis pakęsti negali visokių saldžių tyreliŲ.. Reikalų daug, dičkė tai koncertuoja, tai gimtadienis, tai tas, tai anas, mokykloje paskutinis mėnsuo, visokių reikalų, va penktadienį šeimos šventė 14 val, sukis kaip nori. Atostogoms jau pradedame ruoštis. A š jaučiu stiprų nuovargį, nugara labai pradėjo streikuoti, nuolat juos nešioju, o per nėštumą labai išsikraipiau visa, dar tie pilvo raumenys prasiskyrę, tai kai taip tampau non stop, jau labai "gerai" nugarai pasidarė. Miego irgi trūksta, bet tada sukišu žvakutę ir pamiegam..Elizytei jau viršuje vienas išlindo, kitas beveik, tai tikiuosi, tuoj palengvės. Šiaip rami ji, tik mamos vis reikia, vis apsikabinusios. O su Erikučiu kitaip. Nežmoniškas aktyvumas, rėkia kartais, pyksta,a trodo, vien dėl to, kad dar nepaeina, atsistoja ir rėkia. Visur jam negerai, zirzia zirzia zirzia, ypač su manim, jau verkti kartais norisi,a trodo, nu ko tu nori, priropoja, kanda į koją, veržiasi -paimk, paimi -veržiasi atgal žemyn, padedi - kad pradeda klykti..na taip ir gyvename.
Linkėjimai visoms, tikrai nepamirštu, tiesiog toks periodas