Savo vaikus auginant didesnę laiko dalį turėjau žiūrėt, kas pigiau, tai natūraliai gamindavau daugiausia namuose. Jei būčiau dabartiniu protu, dar mažinčiau miltus ir saldumynus. O visokių čipsų tai ir pačios nenorėdavo, ir man išaiškindavo, kaip ten yra nesveika. Aplamai, tai jos pas mane sąmoningesnės už mus, tėvus, buvo, pvz. jau kadais neleisdavo parduotuvėj kokį agurką į maišelį dėt ir siusdavo, kai kasininkė pati kefyrą į maišelį įdėdavo, sakydavo, pasakyk jai, kad nedėtų, ir skaitydavo lekciją apie gamtos teršimą. Tai jos privertė įsigyti daugkartinį medžiaginį pirkinių krepšelį. Nors mes ne apie tai, tik noriu pasakyt, kad ne visada tėvai vaikams pavyzdį rodo, būna ir atvirkščiai.
O aš... O aš ir dabar dažnai perku vakuumuotą kiaulieną... Ir, o siaube, netgi lenkišką. Ai, kai neišranki (dėl skonio), man gerai (ir mums). Pirktinė man yra pirktinė, vakuumuota ar ne. Tom naminėm, o gal "naminėm" irgi nelabai pasitikiu, gal aš ir paranojikė, bet žiūriu tai įtariai. Tik pačios auginti broileriai tai patikimi, todėl ir kankinuosi kas vasarą (nors kitais metais sakiau tikrai NE - nu, žiūrėsiu).
P.S. MB nei kokius tai vaistus naudoja, nei pas gydytojus vaikšto.
Kas dar. Skaičius ir girdėjus daugybes atvejų, kad pvz. 90-čiai senukai kraunasi po 5 šaukštelius cukraus į arbatą ir pyksta, kad kažkas nori draust


Taigi, mano manymu, geras maistas yra geriau. Kiek geriau? Niekas nežino. NIEKAS.
Beje - pasąmonė ir maistas nuodas/ne nuodas... nu nežinau... Manęs tai neįtikina...
Beje, pirktinių koldūnų ir ypač picos norėčiau

Kažką dar norėjau rašyt - nepamenu

