Liniuka 
nu bet net nejuokinga, jau trečią žmogų taip sužinau, kad atsigulus ligoninėn su visai kita problema, išlenda inkstų bėdos. gal juos ten kažkaip nušaldo?
bet tiems aniems dviem daug blogiau baigės.... tfu tfu tfu, gal pripras tėtukas ir dar pasidžiaugs gyvenimu
Jo reikės važinėt. Laimei viskas gerai suorganizuota, atvažiuoja transportas į namus, nuveža į ligoninę, atlieka procedūrą 4 val. ir parveža. Kitaip neįsivaizduoju kaip reikėtų suktis. Ir panašu, kad iki galo...
Nors kartą smagu gerą žinią apie sveikatos sistemą išgirst, kad kažkas gerai suorganizuota. 
Į maisto temą - taip prabangiai papietavau šiandien.
Aha, tikrai gera, kai išgirsti, kad gana patogiai kas suorganizuota. Nors gal tai turėtų būti norma....
LIniuka . O tėtis dar su mama gyvena ar vienas?
Apie maistą, kaip visada nebus vieningo sutarimo . Bet man jau ramu kažkaip tuo klausimu, esu sau atsakiusi į pagrindinius klausimus, kurie labiausiai rūpėjo. O kaip ten yra iš tikrųjų, tai niekada negali 100 proc būti tikras.
Apie inkstus gydytoja pasakojo, kad tas nepakankamumas gali būti daug metų ir net nejausi ir nesuprasi. Tiesiog kraujas vis prasčiau išvalomas, bet organizmas pamažu vis pratinamas prie didesnių toksinų dozių ir prisitaiko. Kol kas nors neišprovokuoja paūmėjimo. Tėvo atveju tai buvo venų ligos ir nežmoniškai kiekiai nuskausminamųjų. Ypač analgetikai supjauna inkstus. Todėl dažnai inkstų nepakankamumas pasireiškia moterims, turinčioms migreną.
Restar, su mama gyvena. Ta visiškai pasišventus jo slaugymui, nors ir pačios sveikata ant ribos. Tai dabar veržiasi tėvas namo baisiausiai, nes gi vienas be kito negali. O namie pjaunasi kaip šuo su kate.
Kerpena, ką pietavai?
Kai dar ne vienas, tai nėr taip blogai, kad ir kokie tie santykiai. Palaikymas, pasidalinimas daug ką reiškia.
Pamenu, mano krikšto tėvų santykiai būdavo kaip šuns su kate ir visi aplink, įskaitant mano tėvus, norėdavo padėt. Bet ilgainiui suprato, kad čia toks santykių būdas ir niekas nieko čia padėt neturi ir net nereikia 
Va taip gražiai ir gyveno iki mirties.
Kerpena, ką pietavai?
Anties kepsnys su troškintomis daržovėmis ir kžakokiu dariniu iš bulvių išvaizda panašiu į štrudelį. 
Mano sesuo yra profesionali virėja, sakyčiau aukšto lygio. Tai čia jos gaminimo pietūs. Vakar vyras kažkokiais darbiniais reikalais buvo užsakęs grupei žmonių pietus toje firmoje, kur sesuo dirba, ir vienas žmogus neatvyko, tai liko porcija. Parnešė man ir vakare pamiršo pasakyt, prisiminė, kai jau pavakarieniavus buvau. Tai atsinešiau šiandien pietums.
Oho, gerai, kad aš jau pavalgiau
Sveikos,
Ryte rašiau apie surį, bet užlinko sm nu ir gerai, nebenoriu kalbet apie maistą
Tas šuns ir kates šeimos modelis, manau, daugiau taisykle negu išimtis mūsų tevų ir senelių kartose... Labai pažystama ir aiškiai tu supranti, kad jie kitaip nemoka, nesupranta kaip juokingai atrodo ir net nesiruosia nieko keist, nes taip buvo ir bus visą gyvenimą.... 
Tiesiog anų laikų žmonės kantresni. Mūsų kartos jau būtų seniai išsiskyrę. O dar ir šiaip kaimo žmonėms sunkiau išsivaikščiot, kur dėtis išėjus?
Mano tėtė su mama irgi buvo kaip šuo su kate, bet ir vienas be kito negalėjo, tik paskutiniais metais pasiketę į gerą pusę santykiai jau buvo. O dabar su draugu kuo gražiausiai sutaria. Nors ji ir šiek tiek atstumą gal laiko. Gyvena kiekvienas savo namuose, ji į rajoną nežada kraustytis. Jis į miestą irgi turbūt ne.
Tai faktas kad kantresni, skyrybos geda didziausia, ka zmones pasakys, kur desis, kaip su vaikais ir pan, nors as ir nesakau, kad reik skirtis, bet kad paziuret i veidrodi tai tikrai...
mano tėvai taip pat santykius aiškindavosi. Bet kai tėtukas liko vienas ir dar 25 metelius gyveno po mamos mirties su kita moteriške, nuolat prisimindavo mamą ir geru žodžiu minėdavo, net ta naujoji draugė pavydėdavo
tik kažin kodėl man kaip vaikui tos rietenos tai nieko gero nedavė, iki šiol prisimenu kaip vaikystės traumą.
dėl to visaip kaip stengiuosi prie vaikų labai intensyviai santykių nesiaiškinti 
nu ne visada gaunas, nes aš tai tokia gan isteriška, o MB toks neblogai užsispyręs
apie mezgimą: mano anyta vėl susiruošė Amerikėn sūnelio lankyti, nugis ir jai prisireikė nuvežti jam megztų kojinių, net ne vieną porą. tai kankinu, bet jau taip pro dantis, o dar vėlokai pranešė, turiu vos tris savaites. gi kiek ten vakarais pamezgu...
