qqte 
Taip, MB brolio anūkas žuvo...
Sveikos, mano balkone tai Pomidorlandija ir Bardakija.... Šįryt nuvedusi mažę iki mokyklos, iš kur ji vežama į stovyklą (o vedu, nes kasryt vis kas kitas paima, tai man taip ramiau), nusprendžiau irgi nors menką ratuką apeiti, tada eigoje pakeičiau numatytą maršrutą, pasukdama į miškelį. Irgi sužavėjo ramuma, šiluma (absoliuti komforto temperatūra), čiulbėjimas, kvepėjimas. Pasirodo, patenka mano takeliai ir į 100 km tako apie Vilnių maršrutą. Sutikau stirną. Tik 5000 žingsnių, bet kažkiek pravėdinau galvą. Paskutiniu metu negerai jaučiuosi savo gyvenime, lyg nieko nebegaliu pakeisti, neturiu niekam nei noro, nei jėgų.
Qqute , tragedija.. O kiek metų, kas nutiko?
Lace, ką velsi ? Man irgi atrodo, kad ta prie Universiteto pardė- geras pasirinkimas. Pati dar turiu vilnų maišą, gal kada kur panaudosiu aš ar vaikai. Juokingiausia, kad mano dvynys daugiau visko išbandęs jau, taip pat ir velti, nei jo sesė.
Restar, 5 metukai. Per langą iškrito
Balkone aš begonijas pasodinau bet sujuokino kaimynai iš 1 aukšti. Taip gražiai tokiuose loveliuose kaip mūsų gėlės pomidorus susodinę
Labas
Ačiū už komplimentus
Smagu
Liūdžiu Qqčiuk kartu, širdis apsipila krauju pagalvojus...
Balkonai su staliukais gėris
Kerpena šaunuolė tu
Vaikščioti tiesiog mėgstu,,bet miestas koreguoja,mano vaikštynes gan smarkiai
Na ir Niumai tik pritarti galiu. Jūra mano širdies vieta. Atsigaunu.
Tik aš mėgstu su ja na jėdėnė būt. Palanga nuostabi pavasarį ir rudenį, kai kurortas ištuštėja,,kai nurinsta, aš šurmulyje negirdziu savęs, o tai blogai.
Ingridukai, matei mano dėtas foto iš pajūrio? Butas prie vyrų pliažo - praktiškai pajūrys ten tuščias. Liepą-rugpjūtį, taip žmoių būna, bet grūdalienės- niekada 
Pavsarį ir rudenį irgi dažnai važinėjam.
Aš kažkaip susijautrinau dėl to vaikiuko, nes Emilis to paties amžiaus... 
Tragedija, nėr ką ir kalbėt....
qqute, baisu tokie nutikimai...
Lace, ką velsi ? Man irgi atrodo, kad ta prie Universiteto pardė- geras pasirinkimas. Pati dar turiu vilnų maišą, gal kada kur panaudosiu aš ar vaikai. Juokingiausia, kad mano dvynys daugiau visko išbandęs jau, taip pat ir velti, nei jo sesė.
Ai, smulkmenytes prie užtrauktuko. 
Nevažiavau prie Universiteto, gal ten ir geresnis pasirinkimas būtų, bet labai jau parkingas problematiškas centre 
Danesoje visko gavau 
Užtat einu į centrą pėsčia, kai galiu, arba autobusu .
Man pernai patiko, kai su MB dviese prie jūros pabuvom. Taip buvom buvę tik mūsų pažinties pradžioje prieš 20 metų... Toks dvejopas jausmas, kad ir tą galim sau leisti, ir vaikščioti kur norim, kiek norim, ir niekas nezyzia, bet kartu ir baisiai pasiilgom vaikų, nes visu gėriu vis tiek norisi dalintis, neįprasta vieniems mėgautis. Niekada neatostogavom vieni, nes ir nenorėjom niekam vaiko/vaikų palikti ir niekas nesiūlė . O jau su visa gausia chebra va taip va prie jūros nenulėksi, tai man graži labai ta Niumos galimybė, Ingridos svajonė, bet pati nesitapatinu su tuo. Mane labiau džiugina arčiau pasiekiami malonumai, kaip antai sodas. O jūra, aišku, išlieka ta ypatinga vieta, kuria pasimėgaujam vieną kartą metuose...
Pernai vasarą panašiu metu iškrito vaikiukas gretimam name, šalia brolio mergaičių nuomojamo buto, kai prižiūrėjo auklė... Dabar kai pagalvoju, tai kaip gerai, kad tie mano vaikai gal pakankamai atsargūs buvo, nes su dabartiniais savo nervais būtų sunku mažus vaikus auginti, daug daugiau visokių baimių turbūt būtų. Ai, nu savo langų, per kuriuos galima iškristi nelabai atidarinėjam, tik balkonas nuolat atidarytas. Tai dabar kartais panikuojam, kai katinas užsiropščia ten ir dar sugalvoja kokią musę medžiot ar į balandį taikosi. Gi jau buvo iškritęs prieš kelis metus karštą vasarą, kai buvau atsidarius visus langus namie, tai pasivaikščiojo, mat, ponulis skardine palange iš išorės...
Qqute, siaubas. Užuojauta.
Qqut užjaučiu, skausmas neišpasakytas...
