METŲ mezginiai

Ai Terezza, o kaip vynas? 

Pagal visas teorijas reiktų atsisakyt. 

Nu man tai panaši būsena, kad galiu nuor ryto iki vakaro kažką veikti. Tik nesugalvoju, ką tiek veikti, arba šiaip tingiu, bet nebūtinai iš nuovargio. Reiškia neblogai. Mane tik nervai (ypač vaikų) ima ir suparalyžuoja tiesiog.

Terezza - o aš galvojau, kad tu ir taip viską žinojai. Tavo išvados mane nustebino ta prasme, kad nieko naujo man tame. Tik aš nesilaikau 0 cukraus ir miltų ir 0 perdirbto maisto. Sąmoningai, nes neįmanoma taip gyvent su šeima neišprotėjant. +- labai panaši ir Kurpienės teorija, tik aš adaptavausi pagal save, kas man tinka, tas išliko, kas nelabai, tai gyvenu (ir valgau) pagal save. Pvz.,  man nepavyksta laikytis jos užkandžiavimų teorijos. Pastebėjau, kad man labiau patinka skaniai ir sočiai pavalgyti normalius 3 valgymus. Taigi, užkandžiavimo kultūros namie pas mane visai nėra, su retesnėm išimtim, na, ir kur susitikus jau kramsnojimai prasideda... Aišku, augantys organizmai nebent prisigraibo ko pakampėse, bet jiems ir reikia daugiau tų kalorijų.

Paklausiau aš tą daktarą. Ne iki paties galo, užteko daugiau nei pusės - mintį supratau. Mane tik atgrasiai veikia tai, kai lyginami duomenys, ištraukiant vieną aspektą iš viso konteksto. Pvz. vėžio susirgimų skaičiaus padidėjimą siejant tik su aliejumi . O visa kita mityba, o oro užterštumas, o plastikai visoj gyvenamoj aplinkoj, ore, vandeny... Arba širdies ir kraujagyslių ligos - negi neturi didelės įtakos judrumo sumažėjimas? Arba akių ligoms - vėlgi to paties judėjimo, buvimo lauke mažėjimas ir ekranų daugėjimas? Tai va tokie perspaudimai ir sukelia abejones visų tyrimų/duomenų patikimumu. Juolab, kad 19 amžiuje ir diagnostika buvo visai ne ta ir negalima lyginti to amžiaus mirčių nuo vėžio skaičiaus su dabartiniu metu. Nes tiesiog neaišku buvo nuo ko žmonės mirė. Kad trumpiau gyveno, tai faktas .

Terezza, man visokiems pranešimams koją kiša kalbos nežimojimas. Anglų ta prasme. 

Bet įtariu, kol išmoksiu, tai ir teorijos pasikeis

Su rusų kalba sunku tas, kad aš jais nepasitikiu

Dėl.gyvulinės kilmės riebalų sutinku, bet kol kas neplanuoju grįžti prie gyvuliukų nors pvz prisiekę veganai išvis aliejų nevartoja.

Užkandžiavimas jojojo. Bet plę, valios trūkumas žiaurus.

Ir man valios trūko, kol neatradau neperšaunamos kavos. T.y. kava su šaukštu paprasto arba kokoso sviesto. Užmuša alkį ilgam, ir be problemų sulauku pietų ar vakarienės. Esmė - ne šūdeliauti po mažai, o valgyti sočiai, bet ne daugiau, kaip tris kartus. Galima du. O galima tik vieną. Čia kaip kam patogiau. Aš praktikuoju vieną.

Durniausia tai, kad seniai taip valgau, o rezultato nebuvo. Nes visą dieną gurkšnodavau balintą kavą. O pienas, kaip ir bet kuris kitas maistas, lemia insulino šuolį. Insulinas pakilęs - riebalai ne tik kad nedeginami, bet ir būtinai kaupiami. Nėra iš ko kaupti, nes tik atsigerta kavos su pienu? Ne bėda. Pristabdoma medžiagų apykaita. Va taip ir stumdžiausi - atrodo kažką darau, bet vis trypiu vietoj. Prisiklausius pieną pakeičiau sviestu - svoris lekia žemyn kaip tuo pačiu sviestu pateptas. Nes gryni riebalai - sviestas ar kokoso aliejus insulino šuolio nesukelia. 

Pirmas video, už kurio užsikabinau buvo rusų kalba. T.y. ten buvo vertimas. Man jau po jo tapo labai daug kas aišku. Toliau tą patį gydytoją žiūrėjau angliškai. Pabandysiu tau tą video surast. (Ryt-poryt).

Gyvuliniai riebalai gal ir nebūtina, bet viską tavo vietoj keisčiau kokosų aliejum. Dar iš augalinių TIK alyvuogių. Na, avokadų irgi neblogai. Visus kitus lauk.

Nu man tai panaši būsena, kad galiu nuor ryto iki vakaro kažką veikti. Tik nesugalvoju, ką tiek veikti, arba šiaip tingiu, bet nebūtinai iš nuovargio. Reiškia neblogai. Mane tik nervai (ypač vaikų) ima ir suparalyžuoja tiesiog.

Terezza - o aš galvojau, kad tu ir taip viską žinojai. Tavo išvados mane nustebino ta prasme, kad nieko naujo man tame. Tik aš nesilaikau 0 cukraus ir miltų ir 0 perdirbto maisto. Sąmoningai, nes neįmanoma taip gyvent su šeima neišprotėjant. +- labai panaši ir Kurpienės teorija, tik aš adaptavausi pagal save, kas man tinka, tas išliko, kas nelabai, tai gyvenu (ir valgau) pagal save. Pvz.,  man nepavyksta laikytis jos užkandžiavimų teorijos. Pastebėjau, kad man labiau patinka skaniai ir sočiai pavalgyti normalius 3 valgymus. Taigi, užkandžiavimo kultūros namie pas mane visai nėra, su retesnėm išimtim, na, ir kur susitikus jau kramsnojimai prasideda... Aišku, augantys organizmai nebent prisigraibo ko pakampėse, bet jiems ir reikia daugiau tų kalorijų.

 

Paklausiau aš tą daktarą. Ne iki paties galo, užteko daugiau nei pusės - mintį supratau. Mane tik atgrasiai veikia tai, kai lyginami duomenys, ištraukiant vieną aspektą iš viso konteksto. Pvz. vėžio susirgimų skaičiaus padidėjimą siejant tik su aliejumi . O visa kita mityba, o oro užterštumas, o plastikai visoj gyvenamoj aplinkoj, ore, vandeny... Arba širdies ir kraujagyslių ligos - negi neturi didelės įtakos judrumo sumažėjimas? Arba akių ligoms - vėlgi to paties judėjimo, buvimo lauke mažėjimas ir ekranų daugėjimas? Tai va tokie perspaudimai ir sukelia abejones visų tyrimų/duomenų patikimumu. Juolab, kad 19 amžiuje ir diagnostika buvo visai ne ta ir negalima lyginti to amžiaus mirčių nuo vėžio skaičiaus su dabartiniu metu. Nes tiesiog neaišku buvo nuo ko žmonės mirė. Kad trumpiau gyveno, tai faktas .

Oi, ne tik su aliejum vėžys siejamas. Daugybė dedamųjų, bet bendrai paėmus tai būtent sintetika maiste. Viskas perdirbta, viskas cukruota, viskas sutrinta į tyrę.

O žinojau aš tikrai ne viską. Pvz. šventai tikėjau, kad mažinant kalorijų kiekį svoris mažėja. O pasirodo, kad ni..ja. Tunkama ne nuo kalorijų per se, o nuo organizmo hormoninio atsako į maistą. Vieną maistą valgydamas tuksi, o kitą valgant svoris nesikeis arba kris, nors kcal kiekis ir bus visiškai vienodas. Ir tarpai tarp valgymų ypatingai svarbu tam pačiam hormoniniam fonui reguliuoti.

O užkandžiavimų teorija yra blogių blogis. Taip galima tik tukti ir artinti diabetą. Su kiekvienu užkanduku mažas žingsniukas jo link. 

Aš įtariu, kad "dietologai", kurie turi lygiai 0 žinių apie endokrinologiją, ėmė mėgdžioti kultūristus - jie gi va visai nenutukę, o valgo kas 2h. Jiems tiesiog nesusigalvojo, kad kultūristai specialiai laiko aukštą insulino lygį (ir netgi papildomai jo leidžiasi), kad aktyvintų augimą. Bet kadangi jie valgo labai daug baltymų ir žvėriškai sportuoja, tai organizmas privarstas ne riebalus kaupti, o visas pejėgas skirti suplėšytų raumenų atstatymui taip juos augindamas.

Tam video apie aliejus yra labai gražiai parodyta visa nutukimo epidemijos istorija su daugybe sudėtinių dalių.

Gali aš čia nuorodų kalną pridėt, tik ar kas žiūrės?

Smalsute - mes gi nežinom visų oftalmologų. Pabandyk į optikas paskambinėti. Aš Antakalnio Universiteto optikoj akinius dariausi - ten su siuntimu nemokamai, apskritai Universiteto optiką giria, bet ten gal ir populiaru. Į kokią stovyklą tavo vaikas ar vaikai? Aš dėl saviškių vis neapsisprendžiu, arba laikas netinka, arba kažkas vis nelimpa. O kur norėjau - nespėjau... Dabar jau tik rugpjūčiui dairausi, nes liepą norėsis visiems akrtu pabūti. Pačiai juokinga apsidarė - lyg neatsibuvom . Bet kadangi ri mudu su vyru atostogausim, tai gal ką įdomaus prasimanysim, kur pasibastysim.

Dėl optikos – būtent ten ir eisime, pas jau pažįstamą gydytoją.   Iš tiesų yra labai nedaug optikų, kurios turi tiek reikiamą įrangą, tiek specialistus, kad užsiimtų ne vien regos tikrinimu, gal ir finansiškai nėra naudinga tokie "siuntiminiai" pacientai, tai paslaugos tik mokamos. Šeimos gydytoja dar kažkokią vieną lyg optiką minėjo, tik neįsidėmėjau.

Vaikai ruošiasi miškan į laukinę gamtą   , t.y. į skautų stovyklas su savomis "chebromis", tai kažko parekomenduoti negaliu. Dukra dar būtų važiavusi į muzikinę stovyklą Trakuose su sava muzikos mokytoja, gaila, kad laikas persidengė su skaučių stovykla. Visai nepažįstamiems žmonėms patikėti savo vaikus man labai baisu, bent kol kas nepribrendau, tad suksimės kitais būdais.

Na, tik tiek, kad valgydama tvarkingai pagal Kurpienę per 11 sav numečiau 12 kg., tai gal nėra tokia bloga ta teorija. Ji nemažai kalba apie tuos insulino šuolius, pagrįsdama. Jau gal 2 metai (ar daugiau - nepamenu?), tas svoris ir išlikęs, nors savivaliauju . Dabar net diskomfortas šioks toks, kad šortai per laisvi, makaluojasi aplink juosmenį. Nors nieko nemetu, man +-2 kg visai netrukdo nei emociškai, nei kaip nors kitaip. Bet nei kavos su pienu, nei be pieno, nei arbatų ar kokių sulčių iš esmės ir negeriu. Dievinu vandenį. Na, šaltu metų laiku susišildymui arbata kartais reikalinga. Bet ir tai dažniau gal geriu "silver tea" - karštą vandenį . Nors nepraleidau daugybės valandų youtube (mane nervina tie visi visažiniai ), bet šį tą išgirdau ten, šį tą šen, o daugiau - gryni organizmo poreikiai.  Dabar kai pagalvoju - mano tėtis gi nevalgė jokių padažų (majonezo, kečupo), nemėgo primarmaluoto maisto, nevalgė tortų ir uogienių. Nesupratau aš, pyko mama, pyko kita žmona, o tas gi sakydavo - taigi aš mėgstu tik paprastą maistą. Žiūriu, kad dabar man tas daug labiau suprantama ir visai artima darosi. O jau kepsniai su sūriu ir majonezu - net nupurto . Padažų jokių irgi beveik negaminu, nebent ant šviežių bulvių ir kugelio - grietinėlės+šoninės+svogūno (ir voveruškų, kai yra). Tai čia skaniausias desertas būna .

Aš tikrai jokia ne žinovė, jeigu ką ir taikau, tai visai ne dėl to, kad galėčiau ką nors rimtai pagrįsti . 

Smalsute - aišku. Pavydžiu, kad skautauja, tada daug veiklos, sava chebra, ir kainos labai priimtinos, kiek žinau. Maniškiai kažkaip nelinkę. Aš nuo to laiko, kai patikėjau savo 7-metę pirmą kartą stovyklai Mažeikių rajone... nieko nebebijau . O mažoji pirmoje savo stovykloje buvo 6-metė, gal dar net nepilnai. Bet kartu su broliu, sese ir kaimyne. 

Terezza, visų tai gal nežiūrėsiu, bet tą Ru tai surask   

O galėtum jau ir savo pranešimus rengti.

Apie visokius ten tyrimus ir laikotarpius. Manau, kad daugiausia info ir duoda ilgalaikiai tyrimai. Būtent dėl to apie autoimunines ir mažai info, nes jos pakankamai jaunos. Tiesiog per mažai laiko dėsningumams nustatyt.

Dubliai interneto bėdos

Na, tik tiek, kad valgydama tvarkingai pagal Kurpienę per 11 sav numečiau 12 kg., tai gal nėra tokia bloga ta teorija. Ji nemažai kalba apie tuos insulino šuolius, pagrįsdama. Jau gal 2 metai (ar daugiau - nepamenu?), tas svoris ir išlikęs, nors savivaliauju . Dabar net diskomfortas šioks toks, kad šortai per laisvi, makaluojasi aplink juosmenį. Nors nieko nemetu, man +-2 kg visai netrukdo nei emociškai, nei kaip nors kitaip. Bet nei kavos su pienu, nei be pieno, nei arbatų ar kokių sulčių iš esmės ir negeriu. Dievinu vandenį. Na, šaltu metų laiku susišildymui arbata kartais reikalinga. Bet ir tai dažniau gal geriu "silver tea" - karštą vandenį . Nors nepraleidau daugybės valandų youtube (mane nervina tie visi visažiniai ), bet šį tą išgirdau ten, šį tą šen, o daugiau - gryni organizmo poreikiai.  Dabar kai pagalvoju - mano tėtis gi nevalgė jokių padažų (majonezo, kečupo), nemėgo primarmaluoto maisto, nevalgė tortų ir uogienių. Nesupratau aš, pyko mama, pyko kita žmona, o tas gi sakydavo - taigi aš mėgstu tik paprastą maistą. Žiūriu, kad dabar man tas daug labiau suprantama ir visai artima darosi. O jau kepsniai su sūriu ir majonezu - net nupurto . Padažų jokių irgi beveik negaminu, nebent ant šviežių bulvių ir kugelio - grietinėlės+šoninės+svogūno (ir voveruškų, kai yra). Tai čia skaniausias desertas būna .

Aš tikrai jokia ne žinovė, jeigu ką ir taikau, tai visai ne dėl to, kad galėčiau ką nors rimtai pagrįsti . 

Smalsute - aišku. Pavydžiu, kad skautauja, tada daug veiklos, sava chebra, ir kainos labai priimtinos, kiek žinau. Maniškiai kažkaip nelinkę. Aš nuo to laiko, kai patikėjau savo 7-metę pirmą kartą stovyklai Mažeikių rajone... nieko nebebijau . O mažoji pirmoje savo stovykloje buvo 6-metė, gal dar net nepilnai. Bet kartu su broliu, sese ir kaimyne. 

Ten gydytojai sako, kad sumažinus kcal, net ir užkandžiaujant, svoris krenta, vėliau organizmas prisitaiko prie sumažėsjusio maisto kiekio ir po tam tikro laiko (kam keli mėnesiai, kam keli metai) pamažu ima lipti atgal.

Klinikiniai tyrimai rodo taip. Bet gal tu būsi laiminga išimtis.

Terezza, visų tai gal nežiūrėsiu, bet tą Ru tai surask   

O galėtum jau ir savo pranešimus rengti.

Apie visokius ten tyrimus ir laikotarpius. Manau, kad daugiausia info ir duoda ilgalaikiai tyrimai. Būtent dėl to apie autoimunines ir mažai info, nes jos pakankamai jaunos. Tiesiog per mažai laiko dėsningumams nustatyt.

Paieškosiu. 

Pranešimo rengti kažkaip negalvoju, bet gal kelis screenshotus įdėsiu su grafikais ir paaiškinimais. 

Nors vėlgi, šitam video apie aliejus grafikai labai iškalbingi, net ir kalbos gerai nekertant. Kaip kito įvairių susirgimų skaičius kintant maistui. Nepatingėk peržiūrėt.

Panašiai kaip Restar-ta kasdienė būsena tapusi jau tikrai kasdienine, gyveni ir tiek, nėr taip, kad kokie nors skausmai intensyvūs, ar iš lovos nepakiltum. Bet. Aš dar prisimenu tą būseną, kai vos ne vienu atsikvėpimu šokus ryte iš lovos iki pat vakaro kažką veiki ir dar vakare pamegzt jėgų lieka. Nu vat tos būsenos ir norėtųsi. Bet kartu ir suvoki, kad tau toli gražu ne 20 ir net ne 30, tai kažin ar susidėvėjimo procesas neprasidėjęs. 

Na va, man jau net tik ne 20, bet ne 30, o 40 ir gerokai +, bet lakstau kaip gazelė. Einu po namus ir ieškau, ką čia dar galėčiau nuveikt.

Ir mano draugai/draugės, kas paklausė ir mitybą pareguliavo, sako tą patį - svoris krenta, alkio nėra, energija liejasi per kraštus, ir miega kaip kūdikiai. 

Nu..Tereza panašu į keto ir panašias teorijas atėjo tik dar labiau išgrynintas. Nu bent jau kažkas panašaus

Kai supranti kad energijos tvermės dėsnis neveikia ant žmonių nes mes ne mašinos, kažkam nė cukrus nė pienas blogai nepadaro

Paprastai tie kažkas  yra jaunesniojo mokyklinio amžiaus

Viską jie išbėgioja kol maži, ir mes sveikos kol jaunos. Vienos daugiau  kitos mažiau.

Medikai apie mitybą mažai ką mokosi. Net dietologė su auštuoju medicininiu išsilavinimu aiškino mums darbe koks gėris košės. Kaip nuo refliukso ar prie diabeto reikia avižinių dribsnių košę valgyt.

Beje Kurpienės teorijos košėm paremtos.

Ta pati perlinė kruopa belen kiek gliuteno turi. Jei toleruojam valio, jei ne?Aš ne.

Dar mane jei jau prakalbom pakraupino kai kurių žmonių požiūris-viena draugė pasakojo kad jos sesuo turi mergaitę kurios epilepsija baisios formos, nepasiduoda jokiems vaistams...reikia ištisai kartu būt, negali dirbt, vaikas negali normaliai mokytis, vaistai neveikia. Kai užklausiau apie ketogeninę mitybą pasakė kad nebandė nes netiki kad gali veikti ...nu nežinau jei aš tokioj vietoj būčiau paskutinio šiaudo griebčiausi, išmėginčiau visk.ir mitybą pirmoj vietoj, bent taip galvoju dabar

Oj, aš kažką panašaus patyriau išmetus gyvulinės kilmės produktus. Ir svorio mažėjimą ir energijos turėjimą. Bet kaip ir sakai, kokie 2 metai ir viskas sugriuvo. T.y. svoris grįžo ir tas nenusakomas nuovargis. Kurį betyrinėjant ir atsirado antroji autoimuninė. Ir iš tikro net ir gydytojai negalėtų pasakyt, ar buvo ryšys su mityba ar ne.

Bet norėjau pasakyt, kad nebūtinai sureguluavus mitybą grįš ta energija, kuri buvo. Nu nes negali būt taip kaip buvo prieš 10 metų. Bet negali žinot, gal bus dar geriau   arba ne. O aš noriu žinot, dėl ko imuosi kažko. Pvz anas pokytis buvo dėl vaiko. Neginčijamai.