Vat, vat, Vilmak mano mintis visas susako, aš net nemokėčiau taip
. Tikiu, kad visko reikia, visur tie mokslai aplink, bet galvoj man tie apibrėžimai ir paaiškinimai neišlieka. Aš net vaivorykštės spalvų neišvardinčiau - man gražu, ir tiek
. Žaviuosi, kam išlieka, kas supranta ir kitiems dar žmonių kalba paaiškint gali. Aš visais klausimais, išskyrus kalbų ir literatūros, vaikus veju pas vyrą
. Tai tik noriu pasakyt, kad mano atveju biškį veidmainiška sakyti "Mokykitės, vaikai, nes labai svarbu ta matematika, fizika ir t.t.", kai pati nieko nebemoku ir realiai neprireikia man. Bet vis tiek sakau
. Beje, mano ir trimeris elektrinis, kiek ten mums jo prireikia
.
O dėl smegenų vingių sutinku, tai tik tas ir guodžia
. Ale juos, matyt, reikia judint visą gyvenimą, nes paskui apkerpėja.
Beje, mano vyras, mokėsi mokykloje neypatingai, išėjo po 8 klasių į technikumą, kur ėjo dauguma klasės, perdaug negalvodamas, o ten va jau pasitaikė uždegančių pedagogų, tai iš to technikumo paskui daug kas į teisę, į literatūrą ir pan sustojo universitetuose. Maniškį tai ypač teisės mokytoja įkvėpė
. Ir tada jau atsiskleidė jo proto gebėjimai, kad po univero ir pats dėstytoju pasiliko, kol ... nesusidėjo su manim
. Tada prireikė ir antro darbo, o dviejuose darbuose ir su vaiku bei jauna žmona doktorantūros nebeišvežė - egzus išsilaikė, o tyrinėt ir rašyt nebeliko laiko... Bet jis atsimena visokius mokslus, gali paaiškinti, atsimena vos ne visas skaitytas knygas, filmukus ir pan... Bet aš užtat gyvenime daug praktiškesnė
.