Atmintis mano ir be kovido ne fontanai
Nors jei taip stebėt smarkiai, tai kažkaip kitaip, toks visiškai tuščias lapas būna. Net negaliu pasakyt, ar galvojau išvis apie tai. Bet geriausiai, kad visai tas nejaudina. "Ai, pamiršau, gerai, užsirašysiu". Kai anksčiau pergyvendavau, analizuodavau, kodėl pamiršau, kaip pamiršau, kaip čia taip gavosi. Toks vaizdas, kad rimtai kažkokie neuronai nunyko pas mane kovidukas plaučius aplenkė, bet užtat įsikrapštė galvon ir uodegon
veidą vis dar skaudena....uoslė gal po truputį grįžta, kai kurie kvapai yra. Bet juokiuosi vyrui, kad būtent visokių šlykščių kvapų tai nė pro kur. Nei prakaito, nei tuliko, anei šiukšlinės. Aną dieną radau šaldytuvo stalčiuj papuvusių daržovių. Kvapas nulinis. Visai.