sveikos
įsivėliau i vieną bendrą projektą FB tai teko naują mezginį pradėt
pradėjau žalią megztuką pūstom rankovėm, bijau kad suknelė pastrigs nes kablys
Mano mama skambina kartais darbo metu. Bet supranta, kad man darbas ir stengiasi ilgai nekalbėti. Kai dabar iš namų dirbu, tai kažkiek pakalbam, jei jau paskambina, kai būdavau darbe, tai stengdavausi kuo greičiau užraukt, nes nelabai malonu, kai kiti turi tavo pokalbių klausytis.
Dar mano teta iš kaimo kartais skambindavo vasarą, kad internete oro prognozių pažiūrėčiau jų vietovėje, kai nežinodavo ką su šienu daryti.
Aš šiandien legaliai darbo metu pamezgiau - per vebinarą. Gaila, kad tik valandžiukę . Toks biškį ant vietos mezginys. O dar mezgu ir galvoju, kad nusivels, o dar kai toka nešiotoja, tai būtinai kur užklius, išistrauks koks siūlas, išpurvins... Neapsimoka vaikams megzti tikrai, nes paskui gi rankelėm dažnai nepriskalbsi. Ale taigi vis tiek norisi
. Ypač, kai džiaugiasi paskui nešiotojai.
Aš vyrui šiandien darbo metu skambinėjau bet prieš tai raštu suderinau
O anyta tai žino, kad aš išvis nemėgstu kalbėtis ir man retai skambina,net ir nedirbant. Jos "mažylis" užtat skambina jai kasdien ir pasakoja smulkiai ką veikė ar veiks.
Mano giminė tai ne itin plepiai, nei tėvas skambindavo dažnai, nei sesuo, brolis tai išvis pirmas neskambina niekad, nebent tikrai ką svarbaus reik pranešt. O viskas dėl užimtumo, nėr kada plepalais užsiimt.
Gal kuri buvot susidūrusi. Pas M. ausy nelabai giliai, matomoje vietoje jau keli mėnesiai yra toks kaip spuogelis ar guzelis, neparaudęs, gal net pabalęs. O jo vidury juodas taškas. Paspaudus skauda. Nesugalvoju kuom tept O gal reikia pas dermatologą
Ar kosmetologą
Pirmą kartą matau tokią nesąmonę.
Niuma
. Aš irgi pavalgau. Vakar negalėjau patikėti, ką svarstyklės rodo - arčiausia to skaičiaus nuo kurio buvau pradėjus mesti svorį. Nors kap ir nejaučiu to. Kilogramas po klogramo, taip sakant... Mano vyriškis pradėjo vaikščioti naktim po pora valandų, bet man tai ne iki to. Labai noriu bent kiek pamegzti vis. Vakar per prancūzų pamoką pamezgiau, besikartodama, na, ir pora serijų naujo seralo sužiūrėjau "Mrs America". Nesu tikra, ar suprantu, ale žūriu, nes geri atsiliepmai, o ir pirmas po ranka papuolė. Tada skaičiau panoms po pirmą skyrių iš kalėdinių istorijų knygų. Nupirkau naują, kad nereikėtų tos pačios, kaip kasmet skaityti, ale kur tau - perskaičiau naują, bet buvo pareikalauta ir senos
. Prisidariau darbelio. Na, bet pakeis ir vyras kartais (tiikiuosi), arba pačios paskaitys, nes man to entuziazmo iki Kalėdų neužtenka. Namie nei vieno vienintelio Kalėdų laukimo atributo. Aš tai nebūčiau ir pasigedus, ale vakar atėjo ta kaimynė, kur į pirtį su mumis norėjo
, pasiskolinti karštų klijų pistoleto. Sakė, kad 3 vainikus pasigamino ir gaila bet kurį dovanot, tai visus 3 ir pasikabino
. Na, ir tada paklausė manęs, ką mes pasidarę. Ką ką, kad iš namų neišeinu, jokio šurmulio nejaučiu, prie eglutės nebuvau, tai Kalėdų dvasia kažkur snaudžia. Vaikai klausia, kada jau eglutę puošim, ech... Tai po to skaitymo nuėjau ir aš miegot su vaikais, o vyras tik grįžo iš savo vaikštynių. Stipriai jaučiu žieminį sumeškėjimą, kai to miego norisi stipriai daugiau.
Bernai šiandien namie abu liko, abiem skauda galvas, vienam ir sloga stipri. Kad juos kur. Reiškia, ir pietūs jiems namie priklauso...
O aš per visą vebinarą nepamezgiau, nors mezginį šalia pasidėjau, bet dairausi siūlų. Nes pažadėjau dičkei megztuką iš tų siūlų, kur Niuma atidavė, bet mezgant dvigubu ir dar anglišku stulpeliu - ne kažkas ir liks. Tai reikia naujo pridėjimo dairytis prie rogutinio kašmyro.