Sorry, Restar.
Čia daugiau - žmonių skirtumai. Mane erzina, kad vyras su manim nenori pakalbėt apie planą, kas būtų, jei būtų. Vis tik esam 5 žmonės, o ne du.
O aš iš natūros esu planuotoja. Ir darbas toks, ir pati įpratus su vaikais, kad tiesiog susiplanuoju kelis variantus bet kokioj situacijoj, kad inočiau, jei taip, tai darau taip, jei ne, tai darau kitaip. Ar atostogos, ar savaitgalis, ar kasdienybė.
tai ir dabar: nusipirkom kelionę į Romą, nes planavom kelis metus ir gavosi, kad diena prieš karą, bet aš jos ir nenoriu atšaukt. Bet tuo pačiu ir užregistravau vaikams pasus pasidaryt (eilės už mėnesio tik priimt dokus), o visų pasibaigę senai. Iki šiol neprisiruošiau.
Tai aš tiesiog iš savęs tokios natūros, kad turiu prasiplanuot savo būsimus veiksmus. Nors ir pati juos galiu paskui keist.
Net ir darbe klausia, kas turi galimybę priimt pas save ukrainiečių vaikus iš karštų taškų. Tai ir vėl sėdžiu ir galvoju- ar turiu? Ar klaust mamos? Atvirų klausimų daug.
Atėjo siuntinys iš siūlų damos. Savo užstrigusiam mezginiui pirkau siūlų. prieš tai buvau planavusi derint su kitokiais, bet matyt man tas derinimas nelabai išėjo. Tai nusprendžiau papildomai nusipirkti vienos spalvos. Ir kartu užsisakinėjau tą antpirštį raštuotam mezgimui. norėjau tokio https://www.siulusiu...s-4-siulus.html, bet ten kur radau reikiamų siūlų, nebuvo tokio. Tai paėmiau, tą tokį spyruoklinį. O dabar žiūriu atėjo toks, kokio norėjau. Nesupratau, kaip, bet esu patenkinta. Nežinau, tik kada išbandysiu.
Geras, Kerpena, o aš pirkau būtent šitą antpiršstį iš šitos parduotuvės, kartu su siūlais vyrui, bet gavau pinigus atgal. Nes nelikę antpirščių, pasirodo.
Nieko baisaus, toliau megsiu ant piršto. Bet jau atkaliau sistemą, kad kontrastinis siūlas turi būti arčiau mezginio, o pagrindinis toliau ir jį laikau ant dviejų pirštų. Tada atsiskiria man jie.
Nieko baisaus, toliau megsiu ant piršto. Bet jau atkaliau sistemą, kad kontrastinis siūlas turi būti arčiau mezginio, o pagrindinis toliau ir jį laikau ant dviejų pirštų. Tada atsiskiria man jie.
Gal naujai užsivežė, nes dabar rodo puslapyje. O kai pirkau prieš pora dienų, nebuvo.]
Ai, bet tu toje iš nuorodos pirkai turbūt.
O aš svarsčiau gyvai, kurį imti... spyruokliniai buvo dviejų dydžių, paėmiau turbūt mažesnį, ir vis tiek jis man didokas. Nes reik uždėt, kad nesisukiotų, o tada man ant sąnario užsimauna, pirštas nebesilenkia. Bet tas kitas nusprendžiau, kad ne man, nes aš laikau siūlą kiek tolėliau nuo piršto galo.
Nu ir visai įpratau, be pagalbos turbūt nervai neatlaikytų 
Su dviem siūlais aš tai ir taip gerai įpratus, bet jei kartais kokie trys pasitaiko, tai galvoju gal ir visai gerai toks, kaip gavau. Bet gali būti, kad išbandžius bus nepatogu.
Nežinau, kaip važiuosiu, nes visai, kaip apsvaigus.Bet kelias ne toks ir tolimas, gal kaip nors.
Kerpena, pasiplanuok kokį tarpinį sustojimą. Kavai ar tiesiog 15 min lauke pabūt. Arba pusvalandį prieš kelionę numik, ypač jeigu naktis beveik be miego.
Kaune tai saulė, tai lyja. Keistas oras.
Kaune tai saulė, tai lyja. Keistas oras.
Kerpena, užsileisk aktyvesnės muzikos, neprisišildyk salono, geriau kaip tik vėsiau.
Tarpinė stotelė irgi gerai. Man kartais gazuotas mineralinis suveikia labiau tonizuojančiai negu karšta kava, nuo kurios tik apsnūsti. Koks nors mėtinis, eukaliptinis ar raugerškio ledinukas irgi gerai, nes ir cukrus aktyvina ir rūgštelė
Šiaip kol neišėjai į lauką, toks apsnūdimas. Gausi vėjo gūsį lauke, susikoncentruosi, tik švyst ir vietoj
Mane erzina, kad vyras su manim nenori pakalbėt apie planą, kas būtų, jei būtų.
Gal jis netiki, kad iš to pakalbėjimo šiuo metu pasidarys aiškiau. Man ne kartą yra buvęs ne ką mažiau erzinantis atvirkštinis variantas – vyras spirga, kad reikia kokį svarbų klausimą aptarti kartu, bet pats konkretaus plano neturi, gaunasi toks lyg spaudimas, kad išeitį sugalvočiau aš. Kartais priešingai – atrodo, kad vyras kokiu nors klausimu visiškai nesirūpina, nervinuosi, o po kelių dienų išdėsto planą su detalėmis, apie kurias nė nebuvau susimąsčiusi. Trumpai tariant, žmonės į gyvenimo negandas reaguoja skirtingai – vienam tam tikroje situacijoje reikia sprendimo čia ir dabar, kurį paskui dar n kartų galima pakeisti, kitas turi "suvirškinti", susidėlioti mintis (net jei iš šalies atrodo visiškai abejingas), o tada jau mėgina priimti sprendimus, kurie tikėtina bus labiau pasverti.
Smalsute, realiai taip ir yra. Man reikia garsiai išsikalbėt galimus variantus. Jis - analizuoja tyliai, kol išsigrynina geriausius variantus.
O dėl kuro rašiau ne dėl to, kad neliks, bet kad subrangs viskas. Žaliavų šuoliai biržose vakar nerealūs. Šiandien dalies net nėra kainų - nėra pasiūlos.
Na, turbūt ir mano vyras toks, kaip Smalsute aprašė. Aš spirgu ir verčiu ką nors sakyti, o tas nieko negal sakyti, kol neapgalvojo. Man tai mintys kyla bekalbant... Žodžiu, kuro bakas jau pilnas, daugiau jokio plano. Tik žinau, kur vandens šaltinis Rastinėnuose, jeigu ką.
Kol kažką darau, tai sugebu nusiraminti, pamiršti, kai jau sėdu pre kompo ar radijo... jaučiu, kad visa sudirgus, sunerimus, net neįvardinčiau dėl ko. Dėl neapibrėžtumo, kas gali laukti mūsų. Dėl gailesčio visiems nekaltiems žmonėms, kurie priversti žūti, bėgti, kentėti...
Stengiuosi vis susirasti tikslų, ką veikti. Va, reikės vėl mažei eiti knygos paimti, perskaitytas nunešti, laikrodžiui apyrankė atkeliavo. pavaikščiojus tikrai aprimsiu, tada nuvargus serialą pažūrėsiu ... gal... Iš tiesų, tai sunku ką nors planuoti ir atrodo netgi gėdinga galvoti ape savo menkus dalykėlius tokų dalykų akivaizdoje. Bet kažkaip bus. Įdomiais lakais gyvenam, neužteko covido dar, o jau jis bent man, tai visai nublanko...
Kol kažką darau, tai sugebu nusiraminti, pamiršti, kai jau sėdu pre kompo ar radijo... jaučiu, kad visa sudirgus, sunerimus, net neįvardinčiau dėl ko.
Aš per tą nerimą šiandien sugebėjau lygiai valandą per anksti iš darbo išeiti. 
Buvo kilusi mintis, kad kažkaip keistai greitai diena prabėgo, bet pažiūrėjusi į laikrodį užfiksavau tik minutes, o ne valandas, puoliau paskubomis užbaiginėti vieną likusį darbą ir išlėkiau, greituoju būdu atsisveikinusi su kolegėmis. Parvažiuoju namo, o vaikai dar iš mokyklos negrįžę – aha, vėl matyt nepaklausė, užėjo į parduotuvę saldainių. Paskui žvilgt į telefoną, o ten du praleisti kolegės skambučiai, o šalia aišku laikrodis šviečia – tada jau supratau, tik karštis per visą kūną perėjo... 
Perskambinau kolegei, tai, sako, manėm, kad turi kokių svarbių reikalų, esi su valdžia susitarusi (bet gi viena kitai tai apie tokius atvejus pasakom), paskui aišku jau ir valdžia pastebėjo – laimei buvo tik smagaus juoko, nes viršininkė labai mėgsta sakyti, kad pagal mano atėjimą/ išėjimą iš darbo galima laikrodį nustatinėti, buvo akivaizdu, kad netyčia susipainiojau. 
