Aš irgi kojinę megzt pasiimu vis.
Bandau žiūrėt tv, bet kai vaikai ateina- išjungiu žinias. Nors matau, kad reikėtų kažkaip ir su jais apkalbėt situacija. Vilius pakomentavo, bandžiau atsakyt. Neplanuotai apsiverkiau. Sunku tramdyt emocijas.
Kolegos žmona Ukrainoj, nevažiuoja čia. Mums vis iš jo draugų/kolegų jis tiesiogiai patransliuot bando kas kaip vyksta. Be tarpininkų.
Gal kam pravers:
Aš jau pas tėvą. Sūnus, su kuriuo dalijamės mašiną, ir dar kažkas labai prigąsdino, kad kelias po žiemos labai prastas, žmonės ratus susigadina. Tai tokioj įtampoj važiavau, kad net miegas neėmė.
Tėvas laukė su vakariene.
Iš darbo valanda anksčiau kažkada irgi esu išėjus. Irgi kažkaip ne taip į laikrodį pažiūrėjau. Užėjau dar kažkur į parduotuvę ramiai. Paskui stotelėje žiūriu, kada mano troleibusas ir negaliu patikėti savo akimis - dar darbas nesibaigęs.
Vakar pabudau iš sapno, kad renku iš plaukų utėles ir jas traiškau, nuo dukros žodžių, kad prasidėjo karas. Iki vakaro buvo daug jaudulio. Po to, pakalbėjau su broliu ir nurimau. Šiandien ramu. Mezgu.
Niekas nežino, kas šaus Putinui į galvą. Galėtų greičiau.
Jurgitak, paskutinis sakinys gerulis 😂 Tiksliau, abu. Dviprasmiškai gerai nuskambėjo.
Susikrausčiau su mezgama kojine į lovą.
10, 5 km nuėjau su dukterėčia, paplepėjau, pavyko atsiribot nuo visko. Namie vaikams matant privalau būti rami. Stengiuosi kalbėtis, kad jiems būtų ramiau. Dabar ir pati rami. Megsiu irgi kojinę. Savaitgalį mirtinai reikia arba liemenę dukrai, arba megztinį sau. O gal abu. Nors stengiuosi tvarkingai po vieną mezginį turėt, nebent kokią smulkmę šalia.
Labas. Mes pasikultūrinom, MO muziejuj apsilankėm. Paskui vaikui duotą pažadą vykdžiau- į makdonaldą ėjom 
Šiek tiek mintys nusikreipė. Žingsnių parinkau
Aš irgi gal kiek apsiraminus, jau vien iš to, kad valgyt pradėjau norėti, sprendžiu. Žiūrėsi, kas bus, kai atsigulsiu.
Dėl tos Jurgitak minties vaikis niekaip nesuprato kodėl niekas nenupyškina to putino iš krūmų
Nu aš teliko neišjungiu prie jo, bet žiūriu tik lrt ten žiaurių vaizdų labai nerodo, o kas vyksta reikia žinot. Ir mokykloj sakė kalba mokytojai, istorikė vakar, auklėtoja šiandien. Nepanikuoja jis labai
Dėl tos Jurgitak minties
Perduok vaikiui, kad jis ne vienas. Aš irgi nesuprantu. Su teroristais susidoroja. Kodėl su juo žaidžia? Nejaugi nėra real James Bond ar kokio Itano Hunto, kurie misiją padarytų įmanoma?
Ir aš nesuprantu... Bet tikiuosi jam greit kokia kraujagyslė užsikimš ar pan.
Per klasės valandėlę Čiurlionkėj su vaikais psichologė bendravo, sako, kad reikia išsakyti jausmus. Džiauguosi. Mano mergina dreba net fiziškai. Vieną draugę supykino. Tiesą sakant, paskendus informacijoj ir aš vos galėjau ryti maistą, o kai užvalgiau, tai galvojau, kad tuoj atpilsiu...
Vilius su klasiokais ištisai 15min.lt seka. Bet jie, kai paaugliai, tai jiems kažkoks azartas, naujovė, karas. Vakar džiūgavo, kad galės eit šaudyt.... aš kaip tik su juo kalbu ramindama, kad Ukraina stipriai kovoja ir dar niekas neprarasta.
Vartokite info limituotai! Šiai dienai LT karo nėra.
Jurgitak, o gal galėtum bent vieną herojų rusiška pavarde prisiminti? Ne? Tai va jums ir atsakymas. Kitas dalykas, iki taikinio nieks neprileidžiamas per šūvio atstumą. Ir trečias, vieno šūvio neužtektų, reiktų gero kulkosvaidžio visai kompanijai.
