Aha, tokiais atvejais supranti, kiek nedaug žmogui reikia iki laimės. Kad galėtum kažką suuosti. Aš vis pasimėgauju akimirka, kai išeinu vakare, kad šviečia žvaigždės ir ramu - niekas nedega, nesprogsta aplinkui. Mėgaujuosi eidama...
Neturiu ką pasakyti. Skaitau.
Ir galvoju niekis tas kvapas, atsiras, ne po savaitės, tai po mėn, po dviejų....
manau niekam nebus geriau, jei rasysiu, ka is tikro jauciu, kokia mano is tikro sveikata...kokios namie vyksta kalbos apie su sibire tremtyje buvusiu teciu.., kokie jausmai matant Ukraina, as cia apie tai nekalbu garsiai SAMONINGAI ( klausau restar ikelta vebinara) ... tik garsiai pasakau , kad mano jausmus, isreiskia spaudimo matuoklis, nu bet ...
ingriduska, atsiprasau, jei tau pasirodziau BEJAUSME
Lusasita, nesi bejausmė. Tavo situacija sudėtinga šuo metu irgi. Visi turim visą puokštę jausmų. Many verda. Bet sąmoningai tausoju energiją, kurios dabar labai daug kam pas mane reikia. Tai mažiau kalbu, nelabai reiškiuosi viešai. Visi jausmai, visi džaugsmai, visos baimės, visos mintys turi teisę egzistuoti. Ir turim pasirinkimą, ką su tuo daryti.
man labai trukumas bendravimo, kai izoliacijoje nuo penktadienio,o ir dar teks sedet iki antradienio ... tai vat forumai , fb , man vienintele saviraiskos vieta... nu net druskos atsargu nusipirkt negalejau ir negaliu ( nepriimkit vel uz tikra, juokauju) vyras izoliacijoje uz 25 km... o tetis 94 metu su labai silpna klausa, tai irgi gyvas pokalbis gana sunkus ...
galeciau iseit i kiema, tai galva pravedinciau ir gal cia maziau tipo juokauciau... bet yra kaip yra
Nu va, pabendravau dar su dviem gy. Tame tarpe ir Abelo

Prikalbinau įkvėpt salbutamolio (ventolino). Akivaizdžiai atsigavo.
Moterys, auginančios vaikus- gali į CV rašytis, kiek metų derybinės praktikos turi...
Supratau, kad namie jaučiuosi kažkiek ramiau, nei darbe, kur daug kalbų. Nuo skrydžių į Ameriką iki ėjimo į šaulius (moterys). Tik naktį susitresinau, kai atominė degė.
sveikos
balionai visoms nes reikia tikrai visoms ir sergančioms ir besinervuojančioms
aš pusę nakties miegojau zuikio miegu, nu kai pamačiau kad AE gaisras, ryte pabudus pamačiau kad užgesino išleidau vaiką, galvojau pamiegosiu tai prasidėjo skambučiai iš darbo
per pietus turėjau pirmą vairavimo pamoką, ir neįtikėtina kažkiek apsiraminau, labai fainas ramus instruktorius, ramus balsas nu ir kažkaip pavyko nors trumpam mintis atjungt
šiaip nesu tryda bet paskutiniu metu lygiai kaip ir visos neturiu apetito, tachikardija, nerimas, skausmai širdies plote, ašarų gniutulas gerklėj
pas vaiką pasipylė prasti pažymiai, o aš negaliu rankų pakelt ir jam padėt kažkaip, ir taip iki 12 minimum prie tų pamokų sėdi (aišku sėdėjimas nereiškia kad mokosi)
vis dar mezgu kojines, nenoriu žiūret į jokį didesnį mezginį
Lusasita, o tai ko vyras negrįžta namo jei ir jūs sergat?
Nu taigi serga - izoliuojas, negali judėti, manau.
nu net druskos atsargu nusipirkt negalejau ir negaliu ( nepriimkit vel uz tikra, juokauju)
Barbora ir besiizoliuojantiems druskos kol kas atveža.
nezinau ar sergant covid, galima blaskytis , ir lakstyt is vienos izoliacijos vietos i kita... mes laikomes izoliacijos nuostatu... siandien paskutine diena jam
Barbora ir besiizoliuojantiems druskos kol kas atveža.
ar ir tos rusiskos, kuri rauginimui tinka ir konservavimui ??? ;D ir kuri isimta is prekybos... nu rasiau juk kad JUOKAUJU...