Restar ligoniui 
Gavau vakar siūlus. Spalvos
Iškart čiupau megzti. Tik dabar bijau, kad neužteks siūlo, nes kažkodėl nusipirkau tik 325 g
Ligos tiek čia ir tėra, atsikėlė su kreiva šypsenėle. Man tik stresas pagrinde dėl to, kad stojimo reikalai balandžio gale, nu tai mokytis labai svarbu, vis gal ką prilaižytų iki testų...Bandysim atsitaikyt ramentus (reiks paimt vėl iš močiutės, jau 3 vaikai bus jais naudojęsi... Ir kitokius iš dukterėčios) ir bandys eit į mokyklą. Nes kai testavau, tai viena mergaitė atvarė su ramentais. Bet ten tie jų labirintai, sunku įsivaizduot užlipimą į 4 aukštą siaurais vingiuotais laiptais... O dar - nugi reikėtų nuvežt ir parvežt kasdien. Kam? Aišku, pasikeisdami, bet vis tiek daugiausia man, ir byra visa rytinė rutina, kur ir taip gana skausminga būna...
O dar didžioji sesė baisiausiai piktinasi savo dvynio lūžiu, kaip čia nesisaugojo, kaip čia jam dėmesio reikia, tai mane pradeda baisus deja vu jausmas apimti, kai visi 4 kas mėnesį lūžo...
Kol supratau, kaip čia tarnybins autobusas siūlų trūkumą išsprendė
. Laisvos rankos, ar ne?
. Iš dvigubo megsi? Nes labai jau jis skalsus, pati žinai, paprastai perdaug prisiperki
. O spalvos ta jų daugumos nugesintos visos, išskyrus kai kurias, įtaru tau labiausiai vasarą primena tavo pasirinktos dryžiui
.