Pas mane nuolat kažkokią akių kliniką meta 
ir kažkodėl ne visada pataikau išjungt
Liniuka, taviškė - laaabai užpirktą reklama, sakyčiau, nes ir pas mane dažnai ją rodo.
O dabar po Barboros paminėjimo, ir visos kitos parduotuvių reklamos pradėjo lįsti. Laikinai būsiu supažindinama su įvairiom maisto akcijom
O dabar po Barboros paminėjimo, ir visos kitos parduotuvių reklamos pradėjo lįsti. Laikinai būsiu supažindinama su įvairiom maisto akcijom
, net įlindau į telefoną pažiūrėt, ką man meta 
. Nes kompe adblock'as - ramu. O telefone, matyt taip greit suspaudau kryžiukus, kad nieko sąmoningai nepamatau. Tai ir man triusikus parodė . Ir dar Dexcom įdarbinti mano epatiją rekomenduoja . Beje, pora senų bendradarbių ten dirba, gal reikėtų kada pasidomėt, ką ten siūlo .
Reklamas juk blokuoti galima 
Kažkada žiūrėjau tokį filmą, kur galima buvo už reklamos paklausymą apsimokėti sąskaitas, pvz kavinėj ir pan. Bet ateidavo gyvas žmogus ir skaitydavo tas reklamas atitinkamai laiko už atitinkamą kreditą.
O dar visokie blokatoriai, VPNai, draineriai, blutūfai baisiai "ėda" energiją, mano telefone baterija ir taip paskutines dienas skaičiuoja...
Sveikos,
vakar savijauta buvo kaip penktadienį - baisi. Jau vakare visai neadekvačiai reagavau, norėjau ką nors nusmaugt. Bet įtariu, kad tai susiję ir su sportu 
. Gal jau pervargus ir nebespėju atsistatyti, ypač, kai pavarom intensyviai. Tai nei su darbais spėju/nesugebu jiems susikaupt, nei apie maisto gaminimą negaliu pagalvot, nei apie mezgimą - deja . Vakar nemažai dar bendravau, bet jau iš paskutinių jėgų - pas kaimynę nuėjau su reikalu, tada variau pas brolio mergaites ramentų, tada dar kitų pas vyro mamą. Vyras šiandien išvežė jaunuolį, neįsivaizduoju, kaip jis ten kapanosis laiptas ir pan, su sunkiausia kuprine. Gal padės kokie draugai, susipras. Nes man baisiausia, kad kur neapsivožtų ir nenutiktų dar didesnė nelaimė, o su jo ūgiu ir ilgom galūnėm, tai visko gali būt...
O aš pati...jaučiu, kad mirtinai reikai poislio, bet net negaliu sugalvot kokio. Dabar man atrodo, kad noriu tik gulėt, tūnot ir nieko nedaryt. Bet realiai - savaitgaliais panašiai elguosi, nu ir ką - nepersikraunu, neužtenka tiek. Padėtų pakeista aplinka, kokie faini įspūdžiai ir skanus maistas. Bet viena nei labai noriu kur, nei sąžinė leistų, su chebra jau daug sudėtingiau. Galvojau, gal per vaikų atsotogas nors kokiai dienai ar prie jūros, ar į Druskininkus, bet toks "poilsis" - beveik daugiau vargo, o ir kainuoja, o ir galėtume jau tik panas vežtis,nes bernai "bekojai"... Arba kokia Ryga, vis užsienis, bet vakar skaičiau kažkur, o jau nepamenu, ar LV nereikalauja Covid pažymėjimo. Vakar tai dūmodama jau iš savęs gailesčio norėjau apsiraudot, bet net tas neišėjo. Suėdžiau užtat pusę stiklainiuko uogienės su varške vakarienei 22 val, nes pietūs buvo 17...
Dabar tai taip ir nesugebėjau nueit iki dušo atsikėlus ir negalėsiu dar 1,5 val, nes renginys. Gerai, kad man nereikia kameros, bet būti reikia.
Skauda skaityt, kaip tu save užsivarius, Restar.
Restar, vakar norėjau rašyt ir pamiršau, kad vyrui alkūninius ramentus Gintarinėj vaistinėj pirkau nebrangiai. Internetu vos ne perpus pigiau, nei gyvoj. Už kelių val paėmiau nuo užsakymo. Neturėjau iš ko pasiskolint, bet ir su mano augančiais padraikom.....
Dirbdama iš namų kasdien - kiekvieną dieną pamiegu dieną po darbo valandų. Per pietus pagaminu valgyt. Atsikalbu telefonu. O paskui lūžtu. Kitaip neištemčiau. Kai iš ofiso- įvairiai, tada miegas nusitempia į pavakarę, nes gaminu maistą grįžus. Pagal savijautas galvoju, ar spėju nusnaust, ar prakimarinu lovoj iki vakaro.
Nieko tokio. Gal tik reikėjo nors išrašyt, nes ir pasakyt nėra kam. Kai pagalvoju apie Ukrainą, tai visiškai viskas man gerai. Gal kokią idėją įdomesnio poilsio pametėsit .
Pamiegot dieną man neišeis. Popiet pas mane pradeda grįždinėt chebra vienas po kito, kiekvienam bent kiek dėmesio reikia, na, ir maisto. Atskirai... Vo, eisiu užsisakysiu Kijevo kotletų į šaldiklį, nes jau chana ir su idėjom, ir su laiku.
labas
Restar 
žinok aš tave suprantu, man kartais irgi toks nuovargis užeina kad norisi susiriest i kamuoliuką ir nieko nieko nedaryt niekada
nei mezgimas nedžiugina tada niekas
Aš tai su pavasariu sieju, nes nei sportuoju nei persidirbu nei buitis labai jau apkrauta
dar kai vairavimo dienos linksmiau, truputi spaudimą pakelia
bet kartais tai vos ne už plaukų iš lovos save tempt turiu
Pati žinai, kaip su tuo dėmesio dalinimu... Jei neturi jėgų, neturi ką padalint
Emilis dažnai ateina man miegančiai kažką pasakyt. Bet pakalbam, kai būnu normaliai prabudus.
Mano poilsio ir susirinkimo savęs metodai nepasikeitę: miegas, vonia kasdien.
Čia kaip tam gyvenimiškam anekdote iš nuorods, kurią buvau įdėjus:
eilinė šeima, eilinė mama, viską daro, bet vieną dieną per savaitę užsidaro savo kambary dviem val ir nekreipia dėmesio, kas vyksta už durų. Vieną dieną netyčia įgriuvo besipešantys vaikai ir mato ją geriančią arbatą su bulkute. Jie šoke- kodėl ne su mumis, ką, čia viena veiki ir t.t. Ji ramiu tonu: čia jums gaminu laimingą mamą. O dabar uždarot duris iš kitos pusės.
Taip, kad kažkokiu būdu turim rast laiko sau padaryt save ir pailsėjusias, ir laimingas.
Kada buvai kine?
Emilis dažnai ateina man miegančiai kažką pasakyt. Bet pakalbam, kai būnu normaliai prabudus.
Mano poilsio ir susirinkimo savęs metodai nepasikeitę: miegas, vonia kasdien.
Čia kaip tam gyvenimiškam anekdote iš nuorods, kurią buvau įdėjus:
eilinė šeima, eilinė mama, viską daro, bet vieną dieną per savaitę užsidaro savo kambary dviem val ir nekreipia dėmesio, kas vyksta už durų. Vieną dieną netyčia įgriuvo besipešantys vaikai ir mato ją geriančią arbatą su bulkute. Jie šoke- kodėl ne su mumis, ką, čia viena veiki ir t.t. Ji ramiu tonu: čia jums gaminu laimingą mamą. O dabar uždarot duris iš kitos pusės.
Taip, kad kažkokiu būdu turim rast laiko sau padaryt save ir pailsėjusias, ir laimingas.
Kada buvai kine?
Va, užsisakiau maistelio, turėsiu atsargų šaldiklyje ir net salotų (!), o tai kasdien bent 2 kartus per dieną gaminu šviežiai viską - ir salotas... Tai net akyse šviesiau . Pavasaris tai natūraliai pavasariu, o dar visa kita, tai nėra man permažai... Bet taip kasmet. Keik save pamenu - mesdavau megzt, o pradėdavau tik vėl atvirtusi į žmogų.
