METŲ mezginiai

Mano 1 Jėzuituose, 8tokas, turi perstoti, abejoju ar pavyks... Tai bando dar į licėjų, VDG, pagal gyvenamą vietą priklauso Užupio gimnazija. Nėra blogas variantas, bet nori, kur draugai labiau. Man atrodo, kad privalai pasirinkti 1 pagal gyvenamą vietą, lyg ir neduoda pateikti prašymo kitaip.

4tokė bandys į Jėzuitus, tada Tuskulėnų gimnaziją su daile, pagal gyvenamą vietą Vileišio progimnazija priklauso. Arčiausiai eiti. Bet nenori, nes ten daug klasiokų eis. Teks, jei neįstos.

Buvau rami dėl 8tokės čiurlioniukės, bet auklėtoja nugąsdino, kad daug stojančių iš išorės (buvo 20, kai susirašėm, o dar ne pabaiga...), kurie konkuruos su savais 8tokais... Tai biški nerimo irgi atsirado , užrašiau dėl visa ko į Užupio, nes kur jai dėtis, jeigu prames, moksluose neblizga, kad kur kitur bandyt. Dabar pora dienų su drauge eina į Mažvydo biblioteką mokytis gamtos mokslus - pirmadienį standartizuotas testas, susirūpinus... Labai mėgsta tą biblioteką, jos erdves, ten bet kas gali eiti net be jokio bilieto.

Smalsute, primink apie saviškius, kelintokai, kur bandys?Ar papildomai ruošiasi?

Smalsute, primink apie saviškius, kelintokai, kur bandys?Ar papildomai ruošiasi?

Sūnus septintokas, bet jei prieš keletą metų apie tuos bandymus dar gan drąsiai pagalvodavau, tai dabar, užklupus paauglystei, išvis nežinau ko kitais metais tikėtis. Kol kas pažymių lyg nesusigadinęs, bet tai eilinėje mokykloje, nelabai yra link ko temptis. Pagalbos kategoriškai nebepriima jokios, o visiškai savarankiškai stebuklų nesitikiu, ypač matydama kiek laiko mokslams skiria namuose. Nors pati savo laiku į licėjų įstojau be korepetitorių pagalbos, vis dėlto ruošiausi – papildomai besimokanti draugė užrodė tokią lietuvių kalbos taisyklių knygelę, tai kone mintinai buvau ją išmokusi Žinau, kad ir sūnus tą užsispyrimo geną turi, bet kažin ar spės pribręsti jį tinkamai panaudoti, o ir šiaip kiekviena mokykla juk turi savo "stilių", ko maždaug galima tikėtis per stojamuosius, jau vien dėl to konkurencija su besimokančiais su korepetitoriais yra nelengva. Tarp mamiškų norų tai sukasi žinoma licėjus, dar Vytauto Didžiojo ir Žirmūnų gimnazijos, bet kažkiek realus turbūt tik trečias variantas.

O jūsų pasirinkimai tai visi arba geri, arba labai geri – net ir pagal gyvenamąją vietą.

Smalsute, tai tu labai iš anksto rūpiniesi... Mes privilegijuoti tuo, kad namai, darbai, būreliai, mokslai aplink. Tokio patogumo kaina - gyvenimas ankštam bute. O dėl tų vietinių mokyklų - ką aš žinau, kiti gal veržias į jas, o vietiniai gi vis randa kuo pasiskųst . Bet kad nei Jėzuituose neteka pieno upės, yra labai nekokių mokytojų. Ten man kiti privalumai patinka. Maniškis nenori į Žirmūnų gimnaziją kažkodėl, nors irgi netoli, kaimynų vaikai mokosi. Bijo matematikos .

Grįžo. Optimistškai nusiteikęs, bet iš to, ką papasakojo ir kiek nepadarė, o ką ir padarė, tai nežinia kaip, tai... Dar savaitę turi pasimokyt, gal labiau pasistengs dėl savo mokyklos ​ .

Bet kad nei Jėzuituose neteka pieno upės, yra labai nekokių mokytojų. Ten man kiti privalumai patinka. Maniškis nenori į Žirmūnų gimnaziją kažkodėl, nors irgi netoli, kaimynų vaikai mokosi. Bijo matematikos .

Na niekur turbūt nėra taip, kad visi mokytojai ir jų darbo metodikos – nors prie širdies dėk, bet ir mokiniams nebūtinai tinka vienodi dalykai: vienam labiau reikia, kad mokytojas viską nuo a iki z "sukramtytų", beliktų tik galvelėn susidėti, kitam svarbiausia pats motyvacijos skatinimas, mokytojo gebėjimas rasti su mokiniais bendrą kalbą, nebūtinai labai laikantis programos, vieną griežtesnė disciplina "žudo", kitam – tarsi pamatas po kojom, ir t.t. Kad ir kaip svarbu žinios, galimybės toliau rinktis ką studijuoti, visgi svarbiausia, kad vaikai būtų ugdomi žmonėmis, be kita ko nebijančiais svajoti ir siekti.

Būna ir tokių, kurie nei išaiškina, nei motyvuoja, nei kalbos randa... Va, va, svarbiausia, kad neatmuštų noro svajoti ir siekti. Turiu vieną nukrptais sparnais...

Buvom pirmąsyk su vaikais Kačių kaviinėj. Daug teigiamų emocijų, prisiniurkėm  ​ .

Faina ta kačių kavinė  

Mes buvom valdovų rūmuose simfoniniam koncerte, jaučiuosi pasikrovus, ypač po Ravelio Bolero finalo  

Reiketų savaitgalį jau daržo darbus pradėt. Bet lietų praneša. Gal nelis abi dienas. 

Aš irgi viliuosi, kad ryt lis mažiau. Šašlykai užraugti, jau būtina išsikept, šiaip pasikuist, nors ir nelabai man tie daržai rūpi, mizeris ten jų.

Mūčinu Georgie. Pradėjau rankovę, padalinsiu siūlus perpus ir žiūrėsiu, koks ilgis išeis - ar bus keisto ilgio, ar visai trumpas paliksiu. Bet patiko faktūra, džiaugiuosi rašto pasirinkimu. Pirkau vakar Lindexe šviesias plačias kelnes, tiks prie jų . Būsima bliuskė irgi tikti turėtų. Dar nepradėta, tik sumanyta vasarai. 

O aš šiandien mišką sodinau  

ir joks lietus mums ne kliūtis

Aš šiandien atlikau drastišką darbą, kurį jau senokai norėjau padaryt - išmečiau  praktiškai visas užsilikusias gėles. Liko tik vienas kalėdinis kaktusas ir dvi mažosios orchidėjos, kurias nuo išmetimo apsaugojo tik tai, kad dabar žydi. Bet nužydėjusių laukai turbūt irgi tas likimas.

O aš šiandien mišką sodinau

ir joks lietus mums ne kliūtis

Šilkmedį, slyvą ir kriaušę.

Siūlus - glosčiau.

Aha, miške tas ir auga   slyvos, kriaušės ir šilkmedžiai.

EGLES! 

Kažkas dar ir pušis. Aš tai apie 300 eglučių sukišau. Šiandien buvo oficiali miškasodžio diena, va. Ir aš taip buvau pakviesta paminėti sesers ir jos vyro gimtadienių ​