Ai nou apie mišką.
Mano personaliniam miške vot toki medelej, ot vot.
Paskui nutiko Resta ir Jurginės, viens po kito.
Aš šiandien atlikau drastišką darbą, kurį jau senokai norėjau padaryt - išmečiau praktiškai visas užsilikusias gėles. Liko tik vienas kalėdinis kaktusas ir dvi mažosios orchidėjos, kurias nuo išmetimo apsaugojo tik tai, kad dabar žydi. Bet nužydėjusių laukai turbūt irgi tas likimas.
Tai dabar turi tuščias palanges . Ką dėsi ten?
Reikėtų ir man išmest gal, ale tegu dar biškį pagyvena.
Buvom su sūnum kine, žiūrėjom filmą apie Zlataną Ibrahimovičių. Patiko mudviem.
Esu net dirbus miško sodintoja, gal kokias pora savaičių lenkiau nugarą su eglutėm ir kaimo diedais savo 18 metų jaunystėj .
Sudalyvavau mišiose Marijampolėj. Parsivežiau vieną vaiką iš kaimo- atostogavo pas močiutę. Pamiegojau.
Tada vyras nusivežė į Senukus. Išsirinkom tapetus ir pertapetavo(m) koridorių. Čia jis sumąstė, kol manęs nebuvo namie....
Tuo pačiu dar vienus išrinkau miegamojo sienai būsimam remontui. Šitą tai planuojam senokai, o va apie koridorių tai nei kalbos nebuvo.
Vakar mano mažiaus norai: raudono megztuko nemegzk, aš jo nenešiosiu. Numegzk man geltoną-žalią-raudoną, kaip vėliava.....
(Man jau dūmai iš ausų). Pasiėmiau savo žakardą.
Atlėkė- oooo kur mano raudonas???? Taigi aš jo laukiu....
🤪
Linksminuosi, žodžiu.
Na, ką giriniai liepė, tą ir sodinom. Sužymėta šiaip buvo, kur kokie sodinukai, netoliese pušis sodino, kitose vietose lapuočius. Tai matyt yra kažkokia tai sistema.
Šiaip tai tokioj nuokalnėj, klonyje eglės, ant kalniuko pušys. Matyt, kad drėgmės gautų daugiau tos eglės. Ir jo, minėjo, jog be repelentų neapsiena.
niuma, 24 Bal 2022 - 07:11, parašė: Šįkart buvo su Spidermeno.
Screenshot_20220424-083759.jpg 103,82KB
0 Parsiųsta kartų
Tai dabar turi tuščias palanges
.. Ką dėsi ten?
Iš esmės tai tik virtuvinė palangė atsilaisvino, nes ten daugiausia buvo. Kažkada visos palangės buvo gėlėm apstatytos. Ypač sanpaulijų daug turėjau. Bet paskui, kai atėjo gyvenimo nuovargis, ir gėlės ėmė nykt. Išliko keletas atspariausių. Jau sanpaulijos net žiedelius leido,. Bet tokios nuskurusios, baisios, o taip nėra jėgų užsiimti. O čia dar išvažiuoju.
Tai kol kas virtuvinė palangė tuščia, bet manau, greit ten kas nors sulips.
Vakar dar langus išsivaliau purviniausius. Ypač virtuvės baisus buvo, nes jo valymas nepatogus, o buvo vis šalta. Tai šįryt atėjus kavos darytis, net apakino vaizdo ryškumas.
Jaunystėje man irgi teko nemažai miško sodinti. Paskutinėse klasėse auklėtojas vis suorganizuodavo. Buvo visai smagus darbas ir net kažkiek pinigų gavom.
O paauglystėje tai kartą teko kirsti mišką. Mano kaime vienu metu užsodino eglutėmis kai kurias prieš tai dirbamas dirvas. Bet eglutės auga lėčiau, o stipriai kilo augt visokie lapuočiai. Tai kolūkis ėmė purkšti kažkokiais nuodais, nuo kurių lapuočiai džiuvo. Kadangi teta laikė bites, tai prašė, kad arčiausiai namų esančių plotų nepukštų. Tai sakė - gerai, bet tada iškirsit. Tai mus su su sese įdarbino kirtėjomis. Tie lapuočiai dar ne dideli medžiai buvo, bet buvo ką veikt. Mano sesuo tai dar visai vaikas buvo, gal kokių 10-11 m. Bet ji visada nenormaliai stipri buvo, tai kirtom, kaip didelės.
Aš tai pjovus mišką malkoms esu su seneliu su tikru paprastu ilgu pjūklu. Tai iki šiol pamenu, kad drebules labai lengva, o skroblus -be galo sunku... Brolis (kai su juo pjaudavau), ilgą pagalį buvo pasidėjęs šalia, kad man trinkteltų, kai negerai pjaunu, tai iš baimės stengdavausi kuo geriau... Su tuo pjūklu yra reikalų, kai 2 žmonės pjauna -pataikyt bendrą ritmą, kampą, susitart, kada sustoti, kad ant žmonių neužvirstų medis. Tada šakas apdorot, rąstus susinešt... Sykį žiemą su traktorium pelkėje kad įlūžom malkaudami, oi, buvo reikalų, kol išsikrapštėm...
Sunku patikėti, bet panašu, kad užteks man rankovėmis siūlo, tai turėsiu pavasarinį megztinį, ne bliuskę.
Bet tai kaip oras šiandien nieko gero nežada pas mus . Šiaip gerai tas lietus, bet važiavimui į sodą, tai nelabai...