Man grįžus į darbą poreikis megztukų susagstomų ar šiaip užmetamų ant bliuskelės ar suknelės. Vat kokrečiai tokių pavasariui...
Aš į darbą negrįžau 
bet tokių užmetamų visai irgi reikia. Todėl vis tik ir megsiu tą Woodfordą.
bet gal reikia ir šiaip megztukų. Vyras labai gyrė tokį asfalto spalvos, medvilnė su mini blizgučiu, Liniukos išbrokyta tokiais a la kvadračiukais raštas, trikampė iškirptė. Pagal futbolkę megztas. Liepė prisimegzt tokių visokių spalvų bet tam reikia siūlų, raštų ieškot...todėl imsiu dėl ko galvos sukt nereik. Tik ta pradžia tokia susikaupimo reikalaujanti, tai vat ir delsiu, laukiu to susikaupimo momento
Nu iš tikro, labai labai turiu didelį norą apmažinti siūlų atsargų, tai nusiteikus nieko naujo nebepirkti 
pas mane atsargų tai viskam užtektų 
va tik laiko ir dar labiau noro, nes kad pradėčiau kažką sau didesnio, ne kojines, reik krikštasūnio kapišoninį baigt, o ten labai nėr ūpo, nes jau vieną kartą baigtas, atardytas iki pažastų ir vėl iš naujo mezgamas
reik susikaupt
pas mane atsargų tai viskam užtektų va tik laiko ir dar labiau noro, nes kad pradėčiau kažką sau didesnio, ne kojines, reik krikštasūnio kapišoninį baigt, o ten labai nėr ūpo, nes jau vieną kartą baigtas, atardytas iki pažastų ir vėl iš naujo mezgamas
reik susikaupt
Šalta. Po pietų, kai saulė turėjo kiek apšildyti namus, apsiniaukė. Ir taip antra diena.
Noriu miego,
Nyku.
Vakar dar tokia nemaloni situacija - nulaužiau tėvo mašinos durų rankenėlę. Tai dabar tėvas vis bamba, kad niekas čia nesutaisys. Tėvo mašinai, kitais metais jubiliejus - 40 m. Tai kažkokių detalių nelabai ir rasi jau.
Šaltis nykuma ir nenoras čiia būti visada lydėjo šiuos namus. Nenorėdavau čia važiuoti ir, man atrodo tėvai, ypač tėvas, nelabai mėgdavo, kai kas nors čia tvarką gadina. Dabar tas nemalonus jausmas dar paaštrėjęs, kai suprantu, kad kuo toliau, tuo daugiau pagalbos reikės.
Mama šiaip geraiu, nei bijojau. Bet svyruoja nuo tokių momentų, kai atrodo beveik visai normali ir adekvati ir kalbamės kaip anksčiau iki tokių, kai visai pasimeta ir nebesusivokia nei kur jos lova, nie kur tualetas, nei kur eina. Namų iš pradžių nepripažino žodžiais, bet visi automatiniai įpročiai išlikę - randa šviesas, šiuklšlių dėžes, plaunasi lėkštę ar puodelį, kruopščii uždarinėja duris, atsargiai lipa laiptais. Net miegamajame ji visada miegojo prie lango, o ten toks nelabai patogus priėjimas, tai perklojom kitoj pusėje, nes tėvas dabar miega kitame kambaryje.Galvojom, bus patogiau. Tai ji tiesiu taikymu į savo pusę ir neperkalbėjom čia gultis niekaip. Vakarais labai anksti eina miegoti, o paskui jau nuo kokių 5 ryto pradeda vaikščioti ir visiems neduoda miegoti.
Savaitgalį pamezgiau vis pasėdėdama ir pakalbėdama su mama.
Kerpena, kažkoks slogus vaikystės kaltės jausmas tavo poste.
Turi suprast ir įgarsint sau pačiai ir tėčiui, kad tu kaip bebūtų keista- suaugus. Ir nenori jokių savo tvarkų įvedinėt, bet jau tėvų amžius toks, kad reikia tavo pagalbos. Jiems Tu reikalinga. Leisk sau jaustis jiems reikalinga. Ne pastumdėle. Ne kliuvinys. O papildomos rankos 🥰 ir gali maudytis kiek nori. Ir dirbt kompiuteriu, kiek reikia. Pridėk galiausiai 10 -20 eurų prie jų mokesčių dėl širdies ramybės, bet ta būsena žemesnė už žemę labai slogiai veikia...
Pritariu Niumai.
Ir ta rankenėlė, jeigu auto tiek metų, gal tiesiog jau buvo supuvus, tiek ir tereikėjo kad subyrėtų.
Nors man pažįstamas tas beribis kaltės jausmas. Prieš visus ir dėl visko. Stengiuosi su tuo tvarkytis. Visai padeda Kulvinskytės įžvalgos. Nu rimtai. Vat šiandieninė-viskas, kas šiandien man nutiks, bus vardan kažko gero ir gražaus.
Va, vakar savo auto ploviau (namie ant kiemo), šiandien svetimą, bo nes sutrę gavau. Tik dėl gėrio ir grožio. Arba sugalvojau iškept pyragą visokiem užsilikusiem produktam sunaudot. Suveikė matyt kovidinės smegenys-vietoj 180 laipsnių užstačiau 220 
ir ką, apskrudęs dar skanesnis
O kultinę-*****, kaip išgražėjau (čia kaskart pažvelgus į veidrodį reiktų sau pasakyt)- sakiau, reikia ant marškinėlių užsirašyt tegul visi džiaugiasi
Buvo per siauras. Dabar - per platus.
Abu kartus mezgiau pagal nešiojamus pirktinius megztukus, bet jie iš plonesnių siūlų, tai kitaip krenta.
O realiai, manau, kad gal man siūlas nepatinka. Per storas.
O pamatavau vakar kūną, užbaigus kaklo apdailą 'ložnaja ketliovka', kuri visai pavyko, kaip pirmą kartą, tik knislios daug. Ir taip įdomiai mezgama- išvirkščioj pusėj apsukinėjamas siūlas ant virbalo valo.
Ania... Nu per platų gal priaugs? Gal išskalbus kitaip kris? Bet suprantu tą nervą dėl to, kad nėra taip, kaip norėjosi. Vaikų gi tiek neprimatuosi, kiek norėtųsi .
Tą ložnaja ketliovka dariau ne sykį, nieko man ten nėra komplikuota. Palyginus su tikrąją , kai mezgi atskirai, tada lygini, nuardai pora eilių ir prisiuvi. Tik šiuo metu savo mezginiuose nebenoriu tokios apdailos. Kažkaip gražiai išeina ir be ketliuotės. Man ji labiausiai praversdavo, norint paslėpti negražų kraštą.
Katuk - kodėl Woodford'ą išardei? Ar ne antrą kartą tu jau jį buvai pradėjus? Ar aš susipainiojau, o buvai tik numetus, o dabar išardei.
Mano siūlai realiai labai plioooooooni 
. Galimai neužteks iš dvigubo megzt, supratau, kodėl Gadget dar trečią siūlą dėjo. Bet dar negaliu mėginukų megztis.
Atėjo VJG testų rezultatai mažei - nesitikėjau visai taip anksti, tik šeštadienį laikė, dar bent porą dieną reikėjo nervuotis. Tai ką - kviečia į pokalbį 16tu numeriu . Tai net jeigu ir sumausim mes viską per pokalbį (o tai mes mokam ), vis tiek yra šansų įstoti. Aišku, nepasirodė labai spindinčiai, labai pakėlė papildomi balai. Bus gražu, kai sesė įstos, o brolis iškris...
Ai, apie Kerpenos jausmus - man viskas taip suprantama iki pykinimo... Žmonės savo erdvėj nori būti šeimininkai. Ir man kliudytų norom ar nenorom bet koks, pats geriausias žmogus, aš irgi kliudyčiau, pas brolį žiauriai sunku porai valandų nuvažiuoti, nes ir jam viskas negerai, mane irgi nervina. Pvz., velykos - ant stalo padeda mūsų šeimai 2 puodelius - nes nemėgsta, kai daug puodelių ant stalo. Kiekvieną kartą nuryju, gal kažkada ir pasakius esu, bet niekas nesikeičia ir nesikeis. Ir net savo nusivežt negaliu, nes esmė ne plovime, o tiesiog, kad nesipainiotų puodeliai... bet kabai gražiai rašo Katukas - tikrai tai rankenėlei tiek ir tetrūko, nelaimei, tu ją palietei, bet nejausk viso kaltės svorio. Ir dėl to, kad esi ten gal pamažu kasdienybėje tie jausmai atsileis, susitaikysi, susivoksi, kad atlieki svarbią misiją. O šiaip - kaip dar pasisekė, kad mama vaikšto, pati daug ką gali, dar ir kalba. nes jeigu būtų gulinti ir nekalbanti...
Mažius ryte buvo pokalby į pirmą klasę. Kažkaip prieš 3 nepažįstamus žmones net tėtės vardą pamiršo. Bet iš karto eidama sakiau, kad visai nesvarbu, jei ko ir nežinos ar nemokės atsakyt. Paskui jau įsidrąsino. Nors vaikui skiria tik 10 min.
Restar, mano kaklas mėlynas, stulpeliu, o kūnas raudonas, ripsu, dėl to tokia apdaila turėjo būt.
Kulvinskytė fainuolė. Ir aš ją seku
Kada bus aišku, ar praėjo „grožio konkursą“ Emilis (nesuprantu realiai, kaip galima pokalbiu vertinti būsimą pirmoką, labiau, matyt, pasižiūri, kokios šeimos, ar jiems tinka...)?
Gražu raudona su mėlynu ♥, pati seniai svaigstu apie tokį derinį, bet siūlų niekada neturėjau ir neperku kažkodėl .
O aš turiu tokį siūlų derinį 
tik greičiau mėlyna su raudonu.
Restar-išardžiau seną, buvau numezgus gana daug, bet bezbožnai platų, ir numetus. Galvojau, a vdrug po kiek laiko patiks toks maišas. Nepatiko. Bet plę, nepamenu, kurį dydį buvau pradėjus na, maždaug nustačiau pagal strateginį akių kiekį...
Tai taip ir yra, kad bendrai šeimą vertina. Tai vaiko žiūri nebent, kaip jaučiasi- klausinėjo bendrų dalykų- kas palydėjo, kiek draugų turi, kas kartu gyvena. Vardų. T.y., kiek jis savarankiškas ir socialus. Mūsų- apie santykį su bažnyčia. Nes prieš tai dar testas ir tėvams būna. 99,99%, kad įstojo, nes papildomų taškų daug turi (brolis lanko, pagal gyvenamą vietą ir daugiavaikiai). Aš kitur net nedaviau prašymų. Gegužės mėn sužinosim.
Šiandien į šiandien temą:
Screenshot_20220502-184237_Instagram.jpg 114,26KB
0 Parsiųsta kartų
Screenshot_20220502-184217_Instagram.jpg 93,04KB
0 Parsiųsta kartų
