Taaaip 
spalvoti siūlai išlaisvino Kerpeną nuo žakardo
Kerpena, žiauuriai gražu
nu tikrai labai labai ir spalvos ir numezgimas 
Mano kaime sninga 
Aš šian pasivaikčiojau per piet tai kai gavau ledais
Mano kaime sninga
mano kaime kruša 
vyras užkišo sniego už apykaklės 
- surinko nuo apsnigtos mašinos
Aš visą dieną ant kojų, 5 val miegotos, dar ir nepilnai, bet praėjo šou, galima bus gyvent ramiau, daugiau laiko sau skiriant ir nebedirbant naktim. Pasiilgau normalumo.
Kerpena, aišku, liks, norėjo į savo mokyklą įstot . Sesės rezultatai iki 20 turi būt, tai greit jau. Nustebsiu, jeigu būtent ją atmes po pokalbio, bet nieko nežinai, kol nėra galutinių rezultatų. 57 kvietė į pokalbį, 52 priims.
Megztinis, aišku kerpeniškas - kaip visada savitas, spalvos tavo.
Nebyrėkit, ką 
. Aš visai nenusiteikus byrėt, dar noriu gražiai pagyvent .
Lusasita, tu dėl karo nemezgi, taviškiai ten stipriai įsitraukę, tu irgi, ar dėl covido pasekmių, bandau suprast?
Aš planuoju šiandien pamegzt, jeigu neišlūšiu netikėtai anksti.
Vakar naktį susisukau balandėlius, reikia eit ištroškint.
Restar, tikrai nemanau, kad atmes po pokalbio. Juk gana aukštai dukra buvo, o jei jau sūnų priėmė, tai nemanau, kad kažkuo netinkat,
Pradėjau vakar riešinę. Pirmiausiai tai nutariau darbinio seminaro metu karoliukus paverti. Nu tai ir papyliau. Matyt už bausmę O šiandien dingo karoliukų adata, Stovėjo stalo vidury, specialiai vieną iš kelių mažų kamuoliukų likučių nuo praeito mezginio pasilikua ir įbedžiau ten. Gana toli nuo mano darbo vietos, tai nelabai netyčia galėjau užkliudyti. Visur išieškojau, net grindis išsišlaviau, o buvo su dar su plonu siūlu. Kamuoliukas stovi, adatos nėr. Na tikėkimės, kol baigsiu pirmą riešinę, atsiras.
Senatvė tai tikrai ne kas. Aš labai tą jaučiu.Ir tai ne visada nuo amžiaus priklauso. Štai žiūriu į savo tėvą, kuris gali visą dieną darbuotis miške prie malkų ir gavoju, kad aš daug senesnė už jį fiziškai. Tėvui vasarą bus 87.
O jaunystėje pačiai teko taip po visą dieną prie malkų dirbti ir jėgų užtekdavo? Gal ir yra tekę, bet šiaip tai vyriškas, tikrai fiziškai nelengvas darbas, manyčiau. O štai penkių vaikų net ir tėvukas nėra išnešiojęs, pagimdęs, iščiūčiavęs – argi ne tai atsiėjo didelę dalį jėgų, kurių dabar neva stinga? Kam vis save taip plakti ir graužtis – gal tiesiog pagaliau sulaukei savo laiko pagyventi kiek lėtesniais tempais, tai nebūtinai yra blogai.
Turu vieną džiugią žinią - vaiknukas įstojo atgal į savo mokyklą, nors nemažai draugelių - ne.
Sveikinu O į licėjų kaip sekėsi (jei jau yra rezultatai)?
Kaaaaaaaaatuuuuk really you sninga?
Į licėjų nepasisekė įstoti, nors nedaug trūko iki praeinamo balo. Bet prioritetas sava mokykla buvo. Kaip nieko specialiai nesiruošęs, be korepetitorių, tai ir džiaugiuosi. Nes, pasirodo, dauguma klasės eina pas korepetitorius. Ir auklėtoja prasitarė, ir draugų mamos...
Nu dabar jau ne 
buvo toks momentukas trumpas. Vyrui nusiunčiau fotkę, galvojo, kad žiedlapiai, sakė-gražu
