ha kur galvot reik tai dar ne taip baisu, baisiausia kai reikia sąvokas ir apibrėžimus išmokt ir jų nepainiot 
tada va jau šakės
nu čia matyt nuo mąstymo būdo priklauso, maniškiui labai sunku zūbrint ir kalt, kai koks eilėraštis lietuvių, ar žodžiai rusų ar dar kažkur
o va sudėtingesnį sprendimą jis ir pats išgalvoja, nu aišku kartais neteisingai, kartais per aplinkui bet pažymiai irgi neblizga
Taikliai 
.Vakar kaip tik vyras erzinosi, kad reikia suprast, o ne iškalt kažką. Bet man, žinok, jau dzin, realiai, davedė iki tiek, kad svarbu tik teigiamas pažymys ir mano vaiko sveikata. Nu negali viskas būt įdomu, ir viską vienodai mokytis. Man sekėsi suprast ir mokėt, bet ... tik tuo metu, kol mokiausi. Vakar dukra paklausė, kiek aš pi skaičių po kablelio moku, nugi cielus 2 , gal anksčiau ir kokius 4 žinojau, bet dabar net neprisimenu, kam jis išvis reikalingas ir nuoširdžiai - dar nei sykio gyvenime ir neprireikė man jo... Smegenų mankšta, prireikia ir mezgimui ir bla bla - sutinku, viskas OK su ta matematika, bet kad jau taip daug jos nemoka, nu blyn, tegu pagalvoja, kaip surast būdą išmokyt, o ne senais metodais naujus vaikus bandyt prie savižudybės/depresijos privaryt. Jeigu sugeba mokytis muziką, chemiją, biologiją, istoriją ir pan., gal nėra tokie jau nemokytini...
Ta prasme, matematikos mokymasis prie depresijų veda? Baikit, nemanau
Aš nenoriu vertinti konkrečių situacijų, kai nežinau visų duomenų, kintamųjų, t.y. aplinkybių.
Mintinai žinoti skaičių Pi, rimtai, kam to reik? Vėl išlenda tas noras viską mintinai išmokt....gal tiesiog užtektų žinot, kur tas Pi naudojamas ir kam. Ir paprastai (ne mokslininkam) užtenka tų mums visiem žinomų dviejų skaitmenų po kablelio.
Dar viena neteisinga mintis-kažkas turi išmokyti. Rimtai? Net ir tavo Restar, nuorodoje, mintis paprasta-motyvuoti mokytis. Ir dažniausia čia suveikia būtent vidinė motyvacija, o ne išorinė. Vat kaip pažadinti vidinę motyvaciją, labai individualu, ir čia tikrai reik auksinio gerumo mokytojo (profesionalaus, ta prasme, ir net ne gero matematiko, o gero pedagogo, ar kaip šiais laikais vadinam-edukologo). Dar ne paskutinėj vietoj ir apskritai mūsų švietimo sistema. Kai mokytojas ne visada pats sugeba susitvarkyti ir su profesinėm ir su asmeninėm užduotim.
Ir mažiau saugokit savo vaikus nuo visokių negandų. Jie puikiai geba tvarkytis savarankiškai, kai jiems tą leidi.
Aga, šios savaitės šetoko istorija apie matematiką. Ruošiamės kontroliniui. Viskas aišku. Kaip ir. Parašo. Kaip? Viskas gerai, viską supratau, tik paskutinės užduoties nespėjau. Nu ok, mintyse gal 7 bus. Kitą dieną- kaip? 4.. einu į konsultaciją.
Nu ir ką. ir nieko. nesinervinam.
Čia su sūnum mano taip praktiškai visada , su retom išimtim. Tik pas jį dažniausiai - 6 . Dukra, deja, nepasitiki tiek savim, ir jai - 3,4. Patikėkit, kai 4 -jau galvoju, ai, tiek to, svarbu teigiamas. kai gavo už paskutinį 6 - pagalvojau, kad super gerai. Bet turi 2 trejetus iš kontrolinių ir va, už juos jau liepia papildomai atsiskaityti. Tai vakar tikrai nežinau iki kelintos sėdėjo verkdama, nes 5 atsiskaitymai šiandien. (ir ne kartą sakė, kad iššoks per langą dėl matematikos...) 2 dėl to, kad praeitą penktadienį sirgo, tai persikėlė. Matematikos liepia perrašyt. Ir dar pora kitų... Nu aš neverkiu kartu ir nedarau nieko už ją. Bet palaikyti, padėti susidėlioti gyvenime prioritetus turiu. Nes turiu skausmingą patirtį. Nesikišau, tikėjau, kad protingas, kad pats gali. Bet nesusitvarkė, nes sėdėjo depresijoje, kurios aš nepamačiau.
Tu nemanai, Gadget palaikino . Bet esat visiškai kito asmenybės tipo žmonės ir negalit kalbėti apibendrintai, nes ryškiai neteko susidurt su itin jautriais nuolat linkusiais save nuvertinti intravertais, matematika gal čia tik papildomas lašelis, bet tikrai gana reikšmingas. Būtent apie tai, kad pedagogai turi ne tik dalyką išmanyt, bet ir šiek tiek daugiau, tą ir noriu pasakyt. Vidinė motyvacija mokytis matematiką tikrai ne dažnam kyla dėl to, kad pačiam labai įdomu. Beje, broliui pradinėj ji labiausiai patiko, per tuos 4 metus noras buvo pradangintas absoliučiai. Ne, auklėtoja tikrai neprisidėjo prie motyvacijos pagerinimo . Sesei buvo visada sunku, bet anksčiau 6-7 būdavo bent, dabar kuo toliau - tuo blogiau... Blyn, vakar psichologė kalbėjo apie tai, kaip tėvai turi stiprinti vaikų savivertę, padėti su neteisingu vaikų mąstymu. 100 proc sutinku. Bet įdomu, ar mokykla supranta, kad tėvai nuolat turi dirbti su pasekmėm to, ko pridirba mokytojai... Lygindami vaikus/klases, nuolat murkdydami tą savivertę. Psichologė galėtų ir su mokytojais padirbėt, atsinaujint pedagogines žinias ne pro šalį būtų.
Pi čia buvo tik klausimas tarp kitko, nei ji daug moka, nei aš, nei mums rūpi - tą ir norėjau pasakyt . Nesuprantu, kai būna pi diena, konkursai, kas daugiau skaičių po kablelio išmoks mintinai...
oj su nostalgija atsimenu savo matematikos mokytoją ir istoriką dar
nesakau man ir šiaip matematika įdomu buvo turėjau 2 mokytojas ir abi nerealios
istorikas sugebėdavo tiek įtraukt, sukelt diskusijas, niekad neskaitydavau kas vadovėly, bet pamokose net norint mintys kitur nenukrypdavo
bet mūsų klasėj buvo 11, dabar po 30
norisi kartais išsiųst vaiką kaiman mokintis, nu bet jau mokytojai irgi kiti, nors matematikė dar dirba
Restar-aš viską suprantu, ir tavo baimes, ir vaikų..
Paprastas klausimas-kai gavo 6 už kontrolinį, ar bent pagyrei, pasidžiaugei kartu ir viešai, šeimoj? Va tokiais būdais irgi galima kelti motyvaciją.
O visa kita tikrai nesiimsiu analizuoti, nes neturiu kompetencijos, tik savo nuomonę ir asmeninę patirtį. Savo ir dukrų.
Man patiko apskritai mokytis, ir kažkaip neturėjau jokių nusistatymų prieš mokytojus, kokie jie bebūtų. Ir nepasakyčiau, kad man matematika jau taip ir sekėsi. Bet patiko. Beje, egzo gavau tik 8. Ir sakyčiau, dėl per didelio pasitikėjimo savim, pamiršau pusė uždavinių iki galo išspręst
Ir lietuvių kalba patiko ir sekėsi, o už rašinį sugebėjau vos ne vos 4/4 gauti. Na, per langą šokt dėl to neplanavau, nors ir buvo liūdnoka.
Dukros irgi ne vunderkindai, bet niekada nesureikšminau tų pažymių. Ir matematikos mokytojų turėjo prastų, su viena net į konfliktą buvom įsivėlę. Ale bet matyt genuose dukroms tie skaičiukai net jei ir kažko nesupranta iki galo, žino būdus išsiaiškinti, surasti.
o depresijos gi žinom kad nuo daugelio aplinkybių gali būt 
o ne nuo konkretaus dalyko mokykloj
Brač ar jum irgi sm piktybiškai mėto lentelę spie sutikimą dėl duomenų tvarkymo?nu man per vieną pasijungimą po kelis kart iššoka
Aš telefone, nuolat pasijungus, nieks nieko nemėto. Visai. Nepamenu išvis, kada buvo išmetę
Aš irgi telefone, kompe dar reklamų milijonas
Grįžtant dar prie mokslų
Mane tai smarkiai erzina gausybė neraštingų žmonių. Nesakau, kad aš vien taisyklingai rašau, bet kai kas antram žody po kelias klaidas 
tai nejučia galvoji, ką jis mokykloj veikė...
ir nieko, kažkodėl moksleiviai dėl to per langus negrasina šokinėt. O vat jei nepavyksta perskaityti žodinio uždavinio sąlygos, nežinai, kurią čia formulę pritaikyt, tai jau patampa gyvenimo tragedija..
