Man išmeta tą lentelę, jei jungiuosi, bet kad po kelis kartus mestų vieną kartą jungiantis, dar nepasitaikė.
Telefone tai man po kurio laiko būna, kad atsijungia, gal dėl to kad gana retai ten tikrinu. Nes daržniausiai kompe žiūriu.
Vėl mes su Katuku diskutuojam . T.y. keičiamės nuomonėm 
.
Paprastas klausimas-kai gavo 6 už kontrolinį, ar bent pagyrei, pasidžiaugei kartu ir viešai, šeimoj? Va tokiais būdais irgi galima kelti motyvaciją.
Man patiko apskritai mokytis, ir kažkaip neturėjau jokių nusistatymų prieš mokytojus, kokie jie bebūtų. Ir nepasakyčiau, kad man matematika jau taip ir sekėsi. Bet patiko. Beje, egzo gavau tik 8. Ir sakyčiau, dėl per didelio pasitikėjimo savim, pamiršau pusė uždavinių iki galo išspręst
o depresijos gi žinom kad nuo daugelio aplinkybių gali būt
o ne nuo konkretaus dalyko mokykloj
Kažkaip vis jaučiu, kad iš visų pusių linkstama prie to, kad nu vis tiek kažką šeimoj ne taip daro, nepadaro, kad vaikas toks . Ir tu, ir mokytojai, ir psichologė. O aš tik noriu pasakyt, kad visų pusių bendradarbaivimas svarbus, ir to trūksta. 6 yra didelė šventė . Bet kadangi nenoriu sureikšmint pažymių - nei gerų, nei blogų, tai tortų nekepu tom progom. O džiuginu kartais ir be progų, nes myliu savo vaikus. Bet būna, kad klystu. Ir mokytojui nei vienam akių nedraskiau dar. Bet vienetai įkvepiančių pedagogų, kurie uždega vaiko akis.
Depresijai, žinoma, kad nėra vienos priežasties, bet kai žmogus yra linkęs į depresiškumą, kartais užtenka nedaug iki to privesti. Daug nemiegotų naktų dėl atsiskaitymų, peržiūrų ir pan.
Mokyklą aš dievinau, mano protas be galo smalsus, laukdavau, kada baigsis atostogos . Buvo labai įdomu, ypač, kai paauglėjant atėjo keli jauni įdomūs mokytojai ir visko prigalvodavo, užbūrė mus. Tikrai nemokėjau tik fizikos, nes nebuvo nuoseklaus mokymo dėl besikeičiančių mokytojų. Kažką atsiskaitydavau tam kartui ir taip slydau.
ir nieko, kažkodėl moksleiviai dėl to per langus negrasina šokinėt. O vat jei nepavyksta perskaityti žodinio uždavinio sąlygos, nežinai, kurią čia formulę pritaikyt, tai jau patampa gyvenimo tragedija..
Neturėtų patapt. Bet žmonės juk skirtingi ir kažkam patampa, deja. Ką auklėtoja lyg tarp kitko mestelėjo - jeigu išeina neigiamas metinis pažymys, tai jau einat iš šios mokyklos, nes kartoti kurso pas mus neįmanoma ir einat į kitą mokyklą, ne į 9tą, o į 8tą klasę. Tarp metinio 4 ir 3 (neigiamas) labai jau mažas skirtumas... Ir kai kuriems vaikams tai būtų tragedija. Maniškė rauda, kad žlugs, jeigu teks išeit į bet kokią kitą mokyklą. Tai, aišku, netiesa, bet tenka nuolat terapinti ir įpūtinėti viltį, kad netgi jeigu kažkas nesiseka, tai ne pasaulio pabaiga. O po mokyklos - išvis gyvenimas laukia . Bet tai čia jau atsigręžus iš savo beveik 50 m. gyvenimo patirties. O tokiam amžiuj... gavus 4, o ne 5 iš matematikos zulinau surūdijusią britvą į ranką, tik bijojau rimčiau prasipjaut... Ir apie mano vidinius dlaykus nčniekas nieko nežinojau, nebuvo kam pasidomėt. tai tuo ir džiaugiuosi, kad esu ir galim kalbėtis.
Nu ką, Restar, ir kitoms jautrių vaikų mamoms-stiprybės, kantrybės ir begalinės meilės 
O aš pasiliksiu prie savo nuomonės. Mes, tėvai, ir tik mes, atsakingi už savo vaikus. Mokytojas per dieną susitinka su kokia.... 120 asmenybių 
rimtai manot, kad įmanoma su kiekvienu bendraut individualiai? Kiekvienam nustatyt jautrumo lygį, pritaikyt savitą mokymo metodiką....
Katuk, tu sakai, tu žinai - aš mokytoja nebuvus. Bet mano asmenybės tipas va toks 
: Idealizmas yra INFP asmenybės pagrindas – ir INFP tuo labai didžiuojasi. Deja, tai taip pat reiškia, kad tokios asmenybės dažnai jaučiasi nesuprastos ir vienišos – juolab kad jų yra labai nedaug (vos 4,3% gyventojų).
Supranti, apie ką aš . Vis ieškau idealų .
O atsakomybės niekas nepermeta, bet yra ir jos ribos. Yra aplinka. Yra paties žmogaus prigimtis.
Beje, šiek tiek į temą straipsnis. Apie motyvaciją ką nors mokytis. Ir sportuot . Suaugusiems, na, bet vaikai irgi žmonės . Parašė 2 šiek tiek pažįstamos, tai buvo smalsu paskaityt, ir sutapk tu man šiandien .
na už vaiko savijautą mokykloje tėvai atsakingi mažiausiai, ir nereikėtų jau taip nuo mokytojų atsakomybės numetinėt
Taip tai yra sunku, yra gal net neįmanoma, bet stengtis galima kiek įmanoma
Nu bent jau nežlugdyt tų vaikų
Aš esu buvusi keliuose individualiuose pokalbiuose
Tai tos mokytojos prie tėvų auksinės, geranoriškos ir visokios tokios fainos...jei būčiau negirdėjus pamokų nuotoliniam būtent tų mokytojų tai net patikėčiau tuo fainumu
Bet pvz geografė-aiškina koks vaikas fainas geras tylus, bet iš kart kaip minusą aiškina kad neiniciatyvus, nesireiškia per pamokas...toks jausmas kad introverto gyvenime nemačius ir visus ant vieno kurpalio tempia.
Oi niaaa, tikrai neginu mokytojų. Tikrai ne visi jie faini. Ir profai, ir kompetentingi. Nu.
Ir aš jau seniai ne mokytoja visiškai nežinau nei tvarkos, nei atsakomybių ribų.
Aš šimta proc matau, kiek daug nuo klasės vadovo priklauso mokinių savijauta mokykloj ir noras mokytis taip pat. Kaip stipriai pasikeitė Viliaus klasės bendravimas tarpusavy ir su mokytojais, pačių mokinių motyvacija stengtis, net santykiai su supriešintais mokytojais sprendžiami.
Iki šiol buvo- pati 'blogiausia klasė per visą mokyklos istoriją.' Su jais' neįmanoma niekur išvažiuot'. Turbūt toliau botanikos sodo per kiekvieną rugsėjo 1 ir metų gale Vilniaus ir nebuvę.
Dabar, kai pasikeitė auklėtojas, patys kitaip ir tarpusavy bendrauja. Ir su mokytojais.
Mane tai smarkiai erzina gausybė neraštingų žmonių. Nesakau, kad aš vien taisyklingai rašau, bet kai kas antram žody po kelias klaidas
tai nejučia galvoji, ką jis mokykloj veikė...
Baisiausia, kad šiais laikais pasitaiko ir mokytojų neraštingų... Dukrai toks informatikas dėsto (gerai, kad ne lituanistas ) – pagal rašybą sunku patikėti, kad jis bent jau pradinę mokyklą baigęs (lietuviška pavarde, kalba lyg ir be akcento), bet šiaip savo sritį atrodo išmano, mokinių mėgiamas. Tik labai jau glumina įrašai dienyne – iš pradžių net nesupratau kaip reaguoti, paskui dukra papasakojo, kad ir klasėje jau pirmosiomis savaitėmis vaikai mokytojo klausinėjo, kodėl testo užduotyse yra rašybos klaidų – atsakė, kad tyčia taip rašo, kad būtų įdomiau. 
Išsitempiau dukrą su riedučiais į Paupį, buvo gražu ir smagu ir šiaip, ir, kad kartu išėjom. Gražuolė ir fainuolė mano 
. Pavyko blogų minčių iš galvos iškratyt . O savaitgalį laukia daug piešimo prieš peržiūrą... Ir patinka, ir sunku, ketvirta peržiūra per mokslo metus. Ir pagaliau po pandemijos vėl tėvai galės ateiti pasižiūrėti. Man be galo didelis malonumas. Einu kokia eilutę dar numegsiu...
Informatikas gal ir neraštingas, ten gi angliškai viskas. Bet kai lietuvių k mokytoja googlina kaip rašyti žodį kregždė tai..... ir ne jauniklė, o jau link poilsio užtarnauto.....
Ir taip ir anaip galvojau 
Nu neradau kregždėj kokios ten neaiškios ar abejotinos rašybos. Jau gal ta mokytoja kaip sako iš krašto išėjo?
Mes šiandien tėvo dienos proga ( ateinančios bet skaičiuojam visą savaitgalį) lazdynų priimamajam pabuvojom. Tėčiui inkstų akmenligės priepuolis užėjo. Nu ačiū dievui nedidelis tas akmenukas,neguldė, operuot nereiks. Bet aišku nelabai linksma buvo kokį pusdienį...tėtis iš tų žmonių kur skausmą kentėt ramiai gali, o čia jau nesipriešino į ligoninę vežamas tai jau smarkiai skaudėjo
Aš į senatvę pamirštu kai kurias taisykles, ypač skyrybos. Tai dėl pagyvenusios mokytojos nesistebiu .
Qqute , , svarbu, gerai baigėsi.
Mes ilgai miegojom, ilgai pusryčiavom, į sodą nenuvažiavom, issiplovem, išsisiurbėm mašiną, papietavom vėlai ir...kritau ant šono ir numigau atsakančiai... Išsitempiau vyrą pasivaikščiojimui bent -prisigrožėjom, prisiuostėm visko . Dabar nebent mezginį paimsiu. Ryt į sodą. Šiemet visai nenoriu kol kas ten nakvoti. Gal dėl to, kad vaikai visai nenori...
