Restar, labai gražu ir tau tinka.
Jaučiu nuo kažkokio tokio megztinio ir aš idėją nusižiūrėjus, mezgu ką tai panašaus su raštu priekyje.
Restar, neseniai važiavau šiaip Vytenio g, tai būna ten gatvėj vietos.
Bliuskė-leeedas. Tikrai labai tavo visas vaizdas, o iš aprašymo ir jausmas
Kaip tik grįžom, norėjau visoms parašyt - gatvėj vietos yra, net pavėsy pasistačiau, kas labai aktualu 
. Zona - geltona.
Ai, tą garsųjį Vytenio g. žieduką pirmą sykį pamačiau . Nėra sunku, bet juokingas toks ir visiška beleberda aplink. Jeigu jau daryt žiedą, tai kad būtų aišku, kur čia žiedas ir nereikėtų papildomų visokių priemonių jam parodyt . O šiaip jo, gaisrinėms, greitosioms ar karinei technikai - šakutės, ypač skubant...
Vat aš irgi žiūriu - nu toks mano vaizdas , kaip čia taip pavyko 
.
Lazdynuose irgi yra toks žiedukas, kur nežinodamas gali ir nesuprasti. Kažkada kolegei taip nutiko. Ji paklausė, kaip nuvažiuoti į vieną vietą ir kaip tik pro tą žieduką kelias ėjo. Nupasakojau, ir tą žieduką paminėjau, ir kad mažas pasakiau. Buvp ruduo, po darbo jau tamsu. Kitą dieną pasakojo, kaip važiavo. Sako, važiuojam , staiga nesuprantam, kaip keistai ten visi važiuoja. Tada kartu važiavusi draugė sako:
- Žiūrėk, čia gi eismas ratu! Aš priminiau įspėjusi, kad bus mažas žiedukas. O ji sako:
-Prisimenu, kad sakei, bet vis tiek neįsivaizdavau, kad bus toks mažas.
Kerpena, pas mane grupėj pasirodo tavo buvus kolegė dirba. Algimanta. Tavęs nežino, matyt iš kito skyriaus, lyg ir medicinos technologijų vertinimo 
Restar, gražiai gražu 
Gaila tik, kad maikutės reikia, negali pilnai jausti siūlo mielumo.
Ai, mes su tuo skyrium beveik nieko bendro neturim, gal kur ir mačius kada kieme, ar kokiam susirinkime.
Kur dabar mezgu bliuskę, tai bus malonesnė prie kūno, tankesnė, be kiauraščio, tai galėsiu ir ant nuogo kūno. Nors man gerai ir su maikute, nesiskundžiu .
Apie Vytenio žiedą. Jo, ten toks juokingas, realiai aš su savo auto net nelabai išsisukau 
man reikėjo dešinėn pasukt. Toks gaunas žaislinių mašinyčių dėliojimas.
O visoks spec transportas turėtų važiuot kiaurai žiedo. Vat nepamenu, kaip ten Vytenio, bet šiaip LT yra tokių mizerinių žiedų, net nereik toli ieškot, link mano kaimo-Buivydiškėse ir Avižieniuose cieli du, tai jei važiuoja fūra, ji niekaip neišsisuka, dėl to kraštai yra iškloti akmenukais, per ten ir rieda tos ilgosios mašinytės. O kažkur esu mačiusi ir tiesiog per vidury žiedo išklotą grindinį, tik kad su kalniuku.
Karaliaučiuj yra didžiulis ir intensyvus žiedas. Ir dėmesio! Prieš kiekvieną įvažiavimą yra šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja. kokie 3-4 metrai nuo žiedo, ne šiaip tolėliau. Tai dar įvažiuojant į žiedą dzin, bet vat išvažiuojant, tai tik pyst pyst ir susirikiuoja visas žiedas piko metu. Ir dar bandyta padaryt kažką panašaus į mūsų Tūkstantmečio ar Geležinio vilko žiedą, tik vat kelio ženklus pamiršo sudėliot, tai jomajo, ten toks važiavimas, kai užsimerki ir varai su viltim, kad prašoksi, nes nieks nesilaiko juostų, iš kurios į kur važiuoja, turi spėliot eigoj.
Spec transportas galėtų važiuoti kiaurai žiedo, jeigu šiaip visi nenorėtų kiaurai važinėti ir nebūtų sustatyti tie kažkokie pastatomi barjerai .
Keistas kažkoks laikas. kai nėra didelio spaudimo, tai eilinių darbų dirbt motyvacijos nėra, atsotogaut - irgi nėra, nes kai nėra plano, tai tas laikas be tikslo praeina. O ko norėt - nežinau... Žinau, kad noriu najų įspūdžių, bet įdėt tam pastangų nelabai noriu, bijau kainų, kurios ir LT gąsdina, o užsieny irgi... Ta savijauta, kai žinai, kad padės tik atsotogos, bet jų irgi bijai 
. reikia kokio magnio susirast ar neurorubino, net nežinau, bet vėl užėjusi ta pajautrinta būsena, kai negaliu ramiai sėdėt, kai vyras vairuoja. Krūpčioju, aikčioju, net šokinėju, nes atrodo, kad priekyje atvažiuojanti mašina per arti mūsų, neprasilenksim ir pan. Šiek tiek kovoju su tuo, tai užsimerkiu, tai į šoną stengiuosi visada žiūrėt, bet man labai nepatinka ta būsena, ryškiai kažkur persitempus esu. Tikrai taip būna ne visada. Bet jau kokiam užsieny autostradoj, kur iš visų pusių zvimbia mašinos, fūros, juostos man atrodo per siauros, greits per didelis, košmaras, ypač važiuojant per Austrijos kalnus buvo, nervai nelaikė, pasistengiau užmigt bent dalį kelio...
Kažko susidubliavo. Einu praieisiu, pasportuosiu, susirasiu nuotaiką vėl .
Restar-aš taip su dukrom važiuoju t.y. kai jos vairuoja 
bet kai tokia būsena atsiranda pačiai sėdint už vairo, tai jomajo, va tada visiškas š. Nes šokinėji ir aikčioji tik viduje, sau, visa įsitempus, o kai išlipi, ypač po ilgo vairavimo, atsipalaiduoji, tai toooks nuovargis užplūsta
Gerai, kad priminei magnį, reikia ir man pavartot vėl.
Svarbiausia, kad kai vairuoju, man taip nebūna, nes pati kontroliuoju. Nebent ant kokio viaduko, važiuojant prie šoninio krašto - įsitveriu rankom vairą, kažkodėl man baisu, tai stengiuosi važiuoti labiau viduriniu kraštu, tada viskas OK. O kai vyras vairuoja . O kas mane ir išmokino, jeigu ne jis. Nesąmoningas tas veiksmas, labai vargina, tikiu, ne tik mane .
Restar, kai vyras vairuoja, tau ne tas kraštas arčiau dėl to atrodo, kad ne vietoj važiuoja.
Aš tai nemėgstu važiuot arčiau vidurio 
ir nemėgstu, kai kiti taip važiuoja
Kažko jau šiandien per karšta lauke tokia tvankuma ir drėgnuma...
