Turėtų būti megztukas. Įkvėpėjas buvo šitas.
Screenshot_20220620_155047.jpg 445,19KB
0 Parsiųsta kartų
Mane šįryt pažadino griaustinis, anksčiau už žadintuvą. Ėjau atvirų langų uždarinėti ir pamačiau, kad jau gult nebeapsimoka. Kai išėjau iš namų, jau nebelijo, atvažiavau lengvai, niekur mano kelyje potvynio nebuvo. Ir darbe anksti buvau. Tik po to nesulaukdama, kolegės, kuri paprastai anksti atvažiuoja, paskaičiau naujienas, kad gatvės užtvindytos vietomis.
Liniuka, labai gražios spalvos.
Liniuka, labai labai dailus įkvėpėjas, o tavo rezultatas bus dar gražesnis.
Prisiminiau, kad aš prieš kokius keturis metus nusipirkus Lily siūlų ir planavau nerti vasarinę bliuskytę 4 ar 5 spalvų skirtingų mėlynumų. Numesta ir buvau išmylėjus tą idėją, bet turbūt reikia vėl apie ją pagalvot. Nors su vašeliu 'ant jūs' paskutiniais metais, beeeettt aną dieną vitrinoj praeidama mačiau raudoną ilgą suknelę tokią paprastutę, kvadračiukais nertą, turbūt: stulpelis su užmetimu, akis, stulpelis su užmetimus ir taip kvadratukais. Nu labai dailus vaizdas būt su juoda pasulknele. Aišku, čia spalva labai sužaidė.
Prisiminiau, kad aš prieš kokius keturis metus nusipirkus Lily siūlų ir planavau nerti vasarinę bliuskytę 4 ar 5 spalvų skirtingų mėlynumų. Numesta ir buvau išmylėjus tą idėją, bet turbūt reikia vėl apie ją pagalvot. Nors su vašeliu 'ant jūs' paskutiniais metais, beeeettt aną dieną vitrinoj praeidama mačiau raudoną ilgą suknelę tokią paprastutę, kvadračiukais nertą, turbūt: stulpelis su užmetimu, akis, stulpelis su užmetimus ir taip kvadratukais. Nu labai dailus vaizdas būt su juoda pasulknele. Aišku, čia spalva labai sužaidė.
Vis grįžtu Liniukos spalvom pasigrožėt. Net sunku apibūdinti, kokios jos, bet žavi toks derinimas.
Ir aš poroj kamštukų pastovėjau , veždama dukrą prieš 9 į stovyklą. Pavėlavom. 9 val ir vasarą 
. Kai išvis galėtų žmonės nedirbt, dirbt iš namų ir pan., nu 
.
Padirbėsiu šitą savaitėlę ir gal dar kitos kiek ir kad atostogausiu 
- kolegė liepė bent 6 savaites iš 8 sukauptų pasiimt. Tik be kelionės yra 0 planų, o kai jų nėra, tai laikas prabėga net nepajaučiant. Vienas planas yra - kaip nors nusiteikt, susiruošt, surūšiuot ir išgrūst iš namų visus išaugtus rūbus. Viena spinta bus beveik tuščia, tamsus kambarys irgi pralaisvės gerokai. Jau nekalbu, kad ir maišų yra dar kambarių kampuose...
Bet be Hario Hūlės, kiek supratu iš aprašymo. Nors pagal aprašymą, lyg ir įdomus turėtų būti.
Oooo Nesbo!
Liniuka, kaip gražiai gaunasi 
Kažkoks suvokimas atėjo, kad baisiai nemėgstu atostogų 
nei kitų, nei savo. Nes vien tik chaosas, nesutarimai ir įtampa. Gal dėl planavimo stokos 
bet realiai nu neįmanoma visko numatyt, kurioj vietoj kas susijauks.
Ir net nenoriu smulkmenų pasakot, viskas iš tikro taip nereikšminga...
Ar gal viskas nuo požiūrio kampo priklauso. Tik neaišku, už kurio čia kampo dabar lėkt
Nemezgiau. Ner nepamenu nuo kada. Gal nuo sekmadienio
Gal nuo požiūrio. Gal nuo pavargimo laipsnio. Gal nuo keliamų lūkesčių (greičiausiai) atostogoms/bendrakeleiviams/sau priklauso.
Kažkaip kai mes nevažinėjam į užsienius, nėra noro/tikslo pamatys, susipažint, o mano atostogų tikslas ir būna vienas- nedirbt, tai aš visiškai paprastai į jas žiūriu. Susiruošia tašes irgi patys. Dar Emiliui sudedu daiktus. Maisto parduotuvių yra visur. Nesvarbu kur jį susiperkam. Na, šįmet maniškis nori vaikus išsivežti su palapinėm prie ežerų bent savaitgaliui. Nauja patirtis. Gal važiuosiu kartu, gal ne. Dar nenusprendžiau. Aišku, kai būna pati ruošimosi diena kartais paisterikuoju ir perėkauju Bet maniškis nuramina, kad mažiau kontroliuočiau.
Kažkaip kai mes nevažinėjam į užsienius, nėra noro/tikslo pamatys, susipažint, o mano atostogų tikslas ir būna vienas- nedirbt, tai aš visiškai paprastai į jas žiūriu. Susiruošia tašes irgi patys. Dar Emiliui sudedu daiktus. Maisto parduotuvių yra visur. Nesvarbu kur jį susiperkam. Na, šįmet maniškis nori vaikus išsivežti su palapinėm prie ežerų bent savaitgaliui. Nauja patirtis. Gal važiuosiu kartu, gal ne. Dar nenusprendžiau. Aišku, kai būna pati ruošimosi diena kartais paisterikuoju ir perėkauju
Bet maniškis nuramina, kad mažiau kontroliuočiau.
Maistas ir tašės mažiausia problema...
O mūsų atostogos visada kažkokios nestandartinės. Dabar tai reik uošvius išsiųst už Atlanto. Tai va, problemytės su check-in. Visa šeima susipyko,vieni nervai.
Ryt reik keltis 5 ryto.
Norėtume išvaryt prie ežeriuko, bet niekaip nesusidėliojam plano, kada, kiek ten būsim.. nes visokių šš reikalų atsiranda
Aš tai labiausiai nemėgstu paskutinių dienų prieš atgostogas, arba tiksliau prieš išvažiavimą. Daiktų dėjimąsis, dar visokie reikalai namie, darbe, kurie susistūmė ir reikia juo būtinai padaryti iki išvažiavimo. O kai jau išvažiuoju, viskas atsileidžia.
Nors dabar nepalyginsi susiruošimu su tuo, kuris buvo, kai vaikai maži buvo, bet matyt ir aš pasenau ir jėgų, o dar labiau noro daug praradau.
Lietus kaupiasi, kaupiasi ir niekaip nesusikaupia.
O ryte, kai čia gatvės buvo užtvindytos, pasirodo Antakalnyje net nelijo, pažįstamas, kaip tik pasakojo, kad gėles iš kiemo susinešė žmona atsikėlusi, o lietus taip ir neatėjo.
Na, tų susiruošimų gyvenant per dvi vietas tai turiu nuolat kartais pavyksta lengviau, kartais sunkiau. Mane labiau erzina nesusikalbėjimas, kai visi kažko tikisi ir laukia, bet tyliai, o po to piktinasi, kad nesulaukė.
