METŲ mezginiai

Katuk, tau ir šiaip atostogos ilgokos, tai kam tau jos . Mes kol apsišlifuojam atostogų pradžioj, tai man būna stresas pradžioj gerokai padidintas. Ypač, kai dar dirbu, tai papildomai ant galvos visų interesai ir maitinimas...

Tavo merginos nuostabios gražuolės ir protinguolės, o jau vyras jaunumo geną iš tėvo paveldėjo, matyt . Jaunai dar labai tie uošviai atrodo, ale iš pridaromų problemų vis įsivaizduoju juos kaip papezusius senukus .

Aš tai labiausiai nemėgstu paskutinių dienų prieš atgostogas, arba tiksliau prieš išvažiavimą. Daiktų dėjimąsis, dar visokie reikalai namie, darbe, kurie susistūmė ir reikia juo būtinai padaryti iki išvažiavimo. O kai jau išvažiuoju, viskas atsileidžia.

Nors dabar nepalyginsi susiruošimu su tuo, kuris buvo, kai vaikai maži buvo, bet matyt ir aš pasenau ir jėgų, o dar labiau noro daug praradau.

 

O ryte, kai čia gatvės buvo užtvindytos, pasirodo Antakalnyje net nelijo, pažįstamas, kaip tik pasakojo, kad gėles iš kiemo susinešė žmona atsikėlusi, o lietus taip ir neatėjo.

Pirmi trys sakiniai kaip apie mane. Mane biesina tai, kad turi daug ruoštis apie ateitį, o kasdienybė tai niekur nedingsta, t.y. jaunimas ėst nori . Aš tai galiu save ir pamiršt... Iš kitos pusės jau lengviau, nes rūbus nebent mažei turiu pažiūrėt ir sau, visi kiti patys atsirenka. Tik, jeigu reikia pataupyt vietą, tai vyriškis turi perpakuot, čia jis meistrų meistras.

Niuma, faina, kai sugebi taip paprastai atostogas įvertint. Man tas tiesiog nedirbt reikštų, kad laikas praeis momentaliai, nieko nepatyrus būsiu ir nusivylus savim ir viskuo, kad veltu praleistas laikas. Mane per metus, matyt, tiek nužudo kasdienybė, kad atsigavimui BŪTINA kažkokie visiškai švieži stimulai. Ir būtinai ne tos pačios vietos. Nežinau, kaip čia tą Kroatiją pati pasiūliau, bet daug dar ko ten nematę mes, tai bus ramiau, nes daug kas žinoma, tačiau ir daug naujumo bus. O buvo laikai, kai su mažu pirmagimiu nuvažiuodavom 5 dienom prie jūros ir užtekdavo. Na, bet daug fainumo būdavo tiesiog patirtys su mažais vaikais.

Kerpena, net įdomu, mes tai šliejamės prie Antakalnio jau, šniokštė atsakančiai. Gal jie labiau Antakalnio gale.

Pasidalinkit, kuo maitnatės/šeimas matnat tokiu oru? Šiandien prisiminau šitą patiekalą: https://www.nidosrec...su-peletrunais/, bent  2 kartus per braškių sezoną užsimanau. Iš 1 kg varškės sočiai visi privalgo . Vakar buvo šašlykai (sode nespėjom išsikept, tai rekėjo orkaitėj, bet buvo skanu), pietums šiandien pomidoras su mocarela 3 asmenims, daugiau neturėjau pomidorų... Ryt gal šviežios bulbės su voveraitėm grietinėlės padaže bus. Turiu vištienos, tai gal padarysu gabaliukų su Crispy Chicken + daug visokių daržovių ir tortilja. Ai, dar FB pas kažką išskaičiau, kad maitnasi balta mišraine iš stiklainuko, tai pasiruošiau zagatovkių, ryt reikės sumaišyt, bent kokiem 4 žmonėms tiks toks maistas... Pora dienų dariau pireniškus kokteilius - braškės + pienas arba kefyras, vieną dieną plombyro ledų dėjau, kitą tiesiog šaldytų bananų ir braškių, + bananai. Na, šaltekų dar reiks kurią dieną padaryt. Viskas, daugiau 0 dėjų...

Sunku apie maistą galvot po skanios vakarienės. Buvom su darbu Pachamama. Labai skanu  

Bulgariški šaltibarščiai, Cezario salotos, burokėlių-fetos-lapų salotos, bulvių košė su spirgais ir malasolkom, chicken nuggets, silkė su pomidorais ir grietine, tortilijos su visokiais įdarais, nachos pagal AML.

Restar, net nežinau tiksliai, kurioje Antakalnio vietoje jie gyvena, žinau, tik kad name, tai gal ten kur  pačiam gale.

Liniuka, čia pavardinai tos Pachamama meniu, ar naminį?  

Pas mane tai ne toks gausus naminis meniu. Kelis patiekalus suku ratu ir tiek. Šaltekai, visokios salotos su kuo nors baltyminiu-kepta lašiša, kepta višta (dukros vartoja), tiesiog kiaušiniu. Aną dieną visiem labai patiko cukinijos griežinėliai apkepti, prieš tai pabarstyti druska ir česnaku, pastovėję, pavolioti miltuose ir kiaušinyje. Ant viršaus majonezo/krapų pateptukas, uždengtas pomidoro griežinėliu. Tada su viskuo ar net vieni sau sausai greitai raugti agurkėliai. Puikiai tinka visokiem sumuštinukam ir ne tik....

Pliam, mes iš tikro labai mažai valgom... 

Ai dar labai patiko naminiai ledai. Turėjau arbūzą, kažkokį neskanų. Tai supjausčiau jį kubeliais (be sėklų), sušaldžiau. Tada tuos ledinius kubelius į virtuvinį kombainą/blenderį plius kondensuoto pieno, truputis druskos. Sutryniau iki purios masės, į dalį dar šaldytų uogų įtryniau. Į indelius ir vėl į šaldiklį. Superiniai ledai, jokių vandens ledukų, kreminiai, gaivūs. Proporcija 1kg nešaldyto arbūzo/ 1 indelis kondensuoto. Bet buvo per saldu mano skoniui, ten kur uogom skiedžiau-geriau. Tai kitą kartą dėsiu mažiau saldumo.

O arbūzas man asmeniškai buvo neskanus dėl geležies skonio/kvapo. Čia matyt man vis dar kovido pasekmės, nes viskas, kas turi savy bent kiek vandens, turi ir tą šlykštų kvapą/poskonį. Net agurkai ir krapai ​ 

Kur dingo kotletai su bulvių koše ir burokėliais???

Varškėčiai is grūdėtos varškės.

Dešra su duona ir agurku.

Šviežia ciabata su sviestu ir obuoliu.

Milijonas košių.

Silkė su bulvėm.

Bulvės su žolelių sviestu.

Šal.ti.barš.čiai.

Blynai.

Blyneliai.

Trintos braškės su pienu ir batonu.

Makaronai su DVIEM milijonais padažų. Metų atradimas - spageti su sviestu ir česnakais.

Varškė su žalumynais.

Varškė su vaisiais.

Gadget- mano virtuvėj beveik viskas.

Dėl to kitoms neliko  

Užvakar- šaltibarščiai, kotletai, bulvių košė.

Vakar- makaronai su padažu. Pomidorai su grietine.

Šnd- vištienos file gabaliukais, bulvės, morkos, pupelės- valanda orkaitėj troškinys.

Ryt gal tortilijos.

Va. 

Buvo kotletai   anytos. tik aš nevalgiau.

Ir makaronai buvo. Su tuno/pomidorų/kaparėlių padažu.

Ir varškės apkepas buvo

O  varškiniai blynai-vafliai planuose  

Kaip ir pomidorų/mocarelos salotikės

Ir dar mano antra pusė vartoja vaisių šaltsriubę-desertuką: bananas, obuolys, kepinti riešutai, razinkos, visokie chia, linų sėmenys, dar saujelė granolos-viskas užpilta kefyro/vaisinio jogurto mixu.

Dienos meniu kavinėse buvo:

Raugintų kopūstų sriuba su vištienos salotom.

Salotos su kepta lašiša.

Kepti sumuštiniai ir picos- vaikų vos ne kasdieninis menių. Nuo temperatūros nepriklauso  

Visaip mes bandom. Perdaug lankytinų objektų nepatinka niekam, tai dažnai kelionėj susimažinam lengva ranka, patinginiaujam. Bet labiausiai nevykusios dienos tos, kai dienoj jokio plano. Tada tik apie pietus išsikrapštom, nesugalvojam, ka daryt be maudynių, atsitiktinis paplūdimys dažnai būna labai šiaip sau ir man gaila  laiko, kuris nesuteikia kažkokių nebūtinai ypatingų, bet mielų atradimų. Čia man to gyvybiškai reikia.

O su draugėm absoliučiai kita istorija . Neatsimenu, kada kur buvau laimingesnė, kaip Barselonoj ​. Ten labai daug duoda bendrystė, nerūpestingumas, juokas... Na, ir gal, kad laikas trumpas, niekas neturi šansų atsibosti. O su sava chebra vis kas nors kuo nors nepatenkintas, alkanas ir pan. Tai viską turi išoriniai įspūdžiai kompensuoti, matyt. 

Kai daug žmonių su skirtingais lūkesčiais ir poreikiais, tai ir planas gali nepadėti. Tiksliau net nesusidėlioti.

Š diena. Nes didysis planas buvo įvykdytas dar 9 ryto, ir toliau kažkoks užstrigimas. Nėra minčių, nėra aiškumo. 

Uošviai buvo beveik sėkmingai priduoti avialinijom, toliau bus matyt, yra kliūčių būti neįleistiems. Nu nes nenusipirko gi atgalinio bilieto. Žiūrėsim, kuo baigsis. Bet tas bendravimas taip išvargina... turiu momeny su uošviais. Nuolatiniai apkalbėjimai, vertinimai, burbėjimai, įrodinėjimai ir nesusipratimai... o pvz orouosto darbuotojai visi tokie geranoriški ir kantrūs, bent jau iš ryto  

Ech, norėčiau į tą nerūpestingąją vaikystę....